Lagasafn.  Ķslensk lög 1. janśar 2014.  Śtgįfa 143a.  Prenta ķ tveimur dįlkum.


Almenn hegningarlög

1940 nr. 19 12. febrśar


Tóku gildi 12. įgśst 1940. Breytt meš l. 47/1941 (tóku gildi 30. jśnķ 1941), l. 36/1944 (tóku gildi 24. įgśst 1944), l. 101/1950 (tóku gildi 31. des. 1950), l. 100/1951 (tóku gildi 20. mars 1951), l. 22/1955 (tóku gildi 23. maķ 1955), l. 20/1956 (tóku gildi 24. aprķl 1956), l. 21/1957 (tóku gildi 3. sept. 1957), l. 31/1961 (tóku gildi 2. maķ 1961), l. 8/1962 (tóku gildi 28. sept. 1962), l. 17/1962 (tóku gildi 4. maķ 1962), l. 69/1964 (tóku gildi 15. jan. 1965), l. 41/1973 (tóku gildi 24. maķ 1973), l. 96/1973 (tóku gildi 31. des. 1973), l. 64/1974 (tóku gildi 11. jśnķ 1974), l. 16/1976 (tóku gildi 10. maķ 1976), l. 24/1976 (tóku gildi 28. maķ 1976), l. 101/1976 (tóku gildi 29. des. 1976), l. 34/1980 (tóku gildi 9. jśnķ 1980), l. 52/1980 (tóku gildi 16. jśnķ 1980), l. 20/1981 (tóku gildi 1. okt. 1981), l. 69/1981 (tóku gildi 18. jśnķ 1981), l. 13/1984 (tóku gildi 1. jślķ 1984), l. 42/1985 (tóku gildi 1. jślķ 1985), l. 48/1988 (tóku gildi 1. jan. 1989), l. 16/1990 (tóku gildi 6. aprķl 1990), l. 19/1991 (tóku gildi 1. jślķ 1992 nema 1. og 3. mgr. 29. gr. sem tóku gildi 17. aprķl 1991), l. 21/1991 (tóku gildi 1. jślķ 1992), l. 92/1991 (tóku gildi 1. jślķ 1992 nema 103. gr. sem tók gildi 9. jan. 1992), l. 40/1992 (tóku gildi 10. jśnķ 1992), l. 39/1993 (tóku gildi 7. maķ 1993; EES-samningurinn: IX. višauki tilskipun 91/308/EBE), l. 50/1993 (tóku gildi 1. jślķ 1993), l. 72/1993 (tóku gildi 27. maķ 1993), l. 133/1993 (tóku gildi 1. jan. 1994; EES-samningurinn: V. višauki tilskipun 64/221/EBE, VII. višauki tilskipun 67/43/EBE, V. višauki tilskipun 68/360/EBE og 72/194/EBE, VIII. višauki tilskipun 73/148/EBE, 75/34/EBE og 75/35/EBE, VII. višauki tilskipun 77/249/EBE og 89/48/EBE, VIII. višauki tilskipun 90/364/EBE, 90/365/EBE og 90/366/EBE), l. 39/1995 (tóku gildi 1. jan. 1995), l. 71/1995 (tóku gildi 13. mars 1995), l. 142/1995 (tóku gildi 29. des. 1995), l. 84/1996 (tóku gildi 1. jślķ 1997), l. 90/1996 (tóku gildi 1. jślķ 1997), l. 126/1996 (tóku gildi 1. jan. 1997), l. 135/1996 (tóku gildi 30. des. 1996), l. 10/1997 (tóku gildi 26. mars 1997), l. 57/1997 (tóku gildi 1. jślķ 1997), l. 30/1998 (tóku gildi 29. aprķl 1998), l. 63/1998 (tóku gildi 18. jśnķ 1998), l. 82/1998 (tóku gildi 1. okt. 1998), l. 140/1998 (tóku gildi 30. des. 1998), l. 147/1998 (tóku gildi 30. des. 1998), l. 24/1999 (tóku gildi 30. mars 1999), l. 122/1999 (tóku gildi 30. des. 1999), l. 15/2000 (tóku gildi 28. aprķl 2000), l. 39/2000 (tóku gildi 26. maķ 2000), l. 94/2000 (tóku gildi 6. jśnķ 2000), l. 25/2001 (tóku gildi 16. maķ 2001), l. 32/2001 (tóku gildi 16. maķ 2001), l. 44/2001 (tóku gildi 13. jśnķ 2001), l. 14/2002 (tóku gildi 3. aprķl 2002), l. 56/2002 (tóku gildi 14. maķ 2002), l. 70/2002 (tóku gildi 17. maķ 2002), l. 99/2002 (tóku gildi 31. maķ 2002), l. 40/2003 (tóku gildi 3. aprķl 2003), l. 54/2003 (tóku gildi 7. aprķl 2003), l. 125/2003 (tóku gildi 30. des. 2003), l. 73/2004 (tóku gildi 18. jśnķ 2004), l. 129/2004 (tóku gildi 31. des. 2005), l. 21/2005 (tóku gildi 25. maķ 2005), l. 49/2005 (tóku gildi 1. jślķ 2005), l. 81/2005 (tóku gildi 9. jśnķ 2005), l. 83/2005 (tóku gildi 9. jśnķ 2005), l. 27/2006 (tóku gildi 3. maķ 2006), l. 74/2006 (tóku gildi 30. jśnķ 2006), l. 25/2007 (tóku gildi 29. mars 2007), l. 61/2007 (tóku gildi 4. aprķl 2007), l. 88/2008 (tóku gildi 1. jan. 2009 nema brbįkv. VII sem tók gildi 21. jśnķ 2008), l. 54/2009 (tóku gildi 1. maķ 2009), l. 149/2009 (tóku gildi 1. jan. 2010), l. 143/2010 (tóku gildi 29. des. 2010), l. 162/2010 (tóku gildi 1. jan. 2011), l. 72/2011 (tóku gildi 28. jśnķ 2011), l. 85/2011 (tóku gildi 30. jśnķ 2011), l. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011), l. 58/2012 (tóku gildi 27. jśnķ 2012), l. 5/2013 (tóku gildi 2. febr. 2013) og l. 37/2013 (tóku gildi 9. aprķl 2013).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš innanrķkisrįšherra eša innanrķkisrįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

I. kafli. Refsiheimildir, gildissviš refsilaga …1) o.fl.
   1)L. 72/1993, 1. gr.
1. gr. Eigi skal refsa manni, nema hann hafi gerst sekur um hįttsemi, sem refsing er lögš viš ķ lögum, eša mį öldungis jafna til hegšunar, sem žar er afbrot talin.
[Višurlögum samkvęmt VII. kafla laga žessara veršur ekki beitt, nema um žau sé męlt ķ heimildum žeim, sem greinir ķ 1. mgr.]1)
   1)L. 31/1961, 1. gr.
2. gr. Hafi refsilöggjöf breyst frį žvķ aš verknašur var framinn til žess er dómur gengur, skal dęma eftir nżrri lögunum, bęši um refsinęmi verknašar og refsingu. Aldrei mį žó dęma refsingu, nema heimild hafi veriš til žess ķ lögum, žegar verk var framiš, og ekki žyngri refsingu en oršiš hefši eftir žeim lögum. Hafi refsiįkvęši laga falliš śr gildi af įstęšum, sem ekki bera vitni um breytt mat löggjafans į refsinęmi verknašar, skal dęma eftir lögum žeim, sem ķ gildi voru, žegar brot var framiš.
Falli refsinęmi verknašar nišur af öšrum įstęšum en sķšast var getiš, fellur refsing nišur, sem dęmd hefur veriš fyrir žann verknaš, aš žvķ leyti, sem hśn hefur žį ekki žegar veriš framkvęmd. Einnig falla žį nišur ašrar afleišingar verknašar, sem refsinęmi hans aš eldri lögum leiddi af sér, aš undantekinni skyldu til greišslu sakarkostnašar. Bera mį žį undir dómstól žann, sem dęmdi ķ žvķ mįli ķ héraši, eša dómstól į heimavarnaržingi ašilja, hvort refsing samkvęmt dóminum skuli nišur falla eša lękka, ef dómurinn tekur jafnframt til fleiri brota. Nišurstöšu hérašsdóms mį įfrżja.
[2. gr. a. Višurlögum žeim viš brotum, sem um getur ķ VII. kafla laga žessara, veršur ekki beitt, nema um žau hafi veriš męlt ķ heimildum žeim, er greinir ķ 1. gr., į žeim tķma, er brot var framiš, og skal gęta meginreglna 2. gr. viš įkvöršun žeirra.]1)
   1)L. 31/1961, 2. gr.
3. gr. Žegar refsilöggjöfin lętur ķtrekun brots varša aukinni refsingu eša öšrum višurlögum, skal refsiįkvöršun samkvęmt eldri lögum hafa ķtrekunarįhrif eftir oršan sinni, eins og hśn hefši veriš gerš eftir nżrri lögunum.
4. gr. Refsaš skal eftir ķslenskum hegningarlögum:
   1. Fyrir brot, framin innan ķslenska rķkisins. Sé brot framiš af starfsmanni eša faržega erlends skips eša loftfars, sem hér er į ferš, gegn manni, sem meš farinu fylgist, eša hagsmunum, sem viš fariš eru nįtengdir, skal žó žvķ ašeins refsa hér, aš [rįšherra]1) fyrirskipi rannsókn og mįlshöfšun.
   2. Fyrir brot, framin į ķslenskum skipum eša ķ ķslenskum loftförum, hvar sem žau hafa žį veriš stödd. Hafi brot veriš framiš į staš, žar sem refsivald annars rķkis nęr til aš žjóšarétti, og af manni, sem hvorki var fastur starfsmašur né faržegi į farinu, skal žó ekki refsaš hér, nema heimild sé til žess eftir 5. eša 6. gr.
   [3. Fyrir brot gegn 264. gr., framiš innan ķslenska rķkisins enda žótt frumbrotiš sem įvinningur stafar frį hafi veriš framiš erlendis og įn tillits til hver var aš žvķ valdur.]2)
   1)L. 126/2011, 16. gr. 2)L. 10/1997, 1. gr.
5. gr. Fyrir verknaš, sem ķslenskir rķkisborgarar eša menn, bśsettir į Ķslandi, hafa framiš erlendis, skal refsaš eftir ķslenskum hegningarlögum:
   1. Ef brot er framiš į staš, sem refsivald annarra rķkja nęr ekki til aš žjóšarétti, og var žį jafnframt refsivert eftir lögum heimarķkis sakbornings.
   2. Ef brot er framiš į staš, sem refsivald annars rķkis nęr til aš žjóšarétti, og var žį jafnframt refsivert eftir lögum žess.
[Įkvęši 1. mgr. mį beita um verknaš manns, sem er rķkisborgari ķ eša bśsettur ķ Danmörku, Finnlandi, Noregi eša Svķžjóš og dvelst hér į landi.]1)
[Ķ žeim tilvikum sem greinir ķ 2. tölul. 1. mgr. skal refsaš eftir ķslenskum hegningarlögum fyrir brot manns, sem var ķslenskur rķkisborgari eša bśsettur hér į landi į verknašarstundu, er fellur undir 2.–4. mgr. 206. gr., 1. mgr. 210. gr. b, 218. gr. a og 2. tölul. 1. mgr. 227. gr. a og framiš er erlendis žrįtt fyrir aš verknašurinn teljist ekki refsiveršur eftir lögum žess rķkis. Sama gildir um brot manns gegn barni yngra en 15 įra er fellur undir 194. gr., 197.–198. gr., 200.–201. gr. og 1. mgr. 202. gr., svo og brot manns er fellur undir 1. mgr. 210. gr. a, enda sé um aš ręša framleišslu efnis sem žar greinir.]2)
   1)L. 101/1976, 2. gr. 2)L. 58/2012, 1. gr.
6. gr. Ennfremur skal refsaš eftir ķslenskum hegningarlögum fyrir brot, sem žannig er hįttaš, er hér į eftir segir, enda žótt žaš sé framiš utan ķslenska rķkisins og įn tillits til žess, hver er aš žvķ valdur:
   1. Gegn sjįlfstęši ķslenska rķkisins, öryggi žess, stjórnskipan og stjórnvöldum, į embęttis- eša sżslunarskyldum viš ķslenska rķkiš og gegn hagsmunum, sem njóta ķslenskrar réttarverndar, vegna nįins sambands viš ķslenska rķkiš.
   2. Į skyldum, sem žeim, er verkiš vann, bar samkvęmt ķslenskum lögum aš rękja erlendis, svo og į skyldum samkvęmt rįšningu į ķslenskt far.
   3. Gegn hagsmunum ķslenskra rķkisborgara eša manna, bśsettra į Ķslandi, ef brot er framiš į staš, žar sem refsivald annarra rķkja nęr ekki til aš žjóšarétti. …1)
   [4. Fyrir brot gegn 2., 3. og 4. mgr. 165. gr., svo og fyrir manndrįp, lķkamsmeišingar, frelsissviptingu og önnur ofbeldisverk, sem framin eru ķ tengslum viš brot į žessum įkvęšum, og enn fremur fyrir hįttsemi sem alžjóšasamningur frį 23. september 1971 um aš koma ķ veg fyrir ólögmętar ašgeršir gegn öryggi flugsamgangna og bókun viš hann frį 24. febrśar 1988 taka til. Mįl samkvęmt žessum töluliš skal žó ašeins höfša eftir fyrirskipun [rįšherra].2)]3)
   [5. Fyrir hįttsemi, sem greinir ķ millirķkjasamningi frį 14. desember 1973 um varnarrįšstafanir og refsingar vegna glępa gegn einstaklingum, er njóta alžjóšlegrar verndar, ž. į m. sendierindrekum.]4)
   [6. Fyrir hįttsemi, sem greinir ķ 1. gr. Evrópusamnings frį 27. janśar 1977 um varnir gegn hryšjuverkum. Mįl samkvęmt žessum töluliš skal žó ašeins höfša eftir fyrirskipun [rįšherra].2)]5)
   [7. [Fyrir hįttsemi sem greinir ķ alžjóšasamningi frį 18. desember 1979 um varnir gegn töku gķsla.]6) Mįl samkvęmt žessum töluliš skal žó ašeins höfša eftir fyrirskipun [rįšherra].2)]7)
   [8. Fyrir rangan eišfestan framburš fyrir EFTA-dómstólnum, enda krefjist dómstóllinn saksóknar.]8)
   [9. Fyrir hįttsemi, sem greinir ķ samningi gegn pyndingum og annarri grimmilegri, ómannlegri eša vanviršandi mešferš eša refsingu frį 10. desember 1984. Mįl samkvęmt žessum töluliš skal žó ašeins höfša eftir fyrirskipun [rįšherra].2)]9)
   [10. Fyrir hįttsemi, sem greinir ķ samningi um barįttu gegn mśtugreišslum til erlendra opinberra starfsmanna ķ alžjóšlegum višskiptum frį 21. nóvember 1997.]10)
   [11. Fyrir hįttsemi sem greinir ķ samningi um allsherjarbann viš tilraunum meš kjarnavopn frį 10. september 1996.]11)
   [12. Fyrir hįttsemi, sem greinir ķ samningi um öryggi starfsmanna Sameinušu žjóšanna og tengdra starfsmanna frį 9. desember 1994.]12)
   [13. Fyrir hįttsemi sem greinir ķ samningi um aš koma ķ veg fyrir ólögmętar ašgeršir gegn öryggi ķ siglingum į sjó frį 10. mars 1988.
   14. Fyrir hįttsemi sem greinir ķ bókun um aš koma ķ veg fyrir ólögmętar ašgeršir gegn öryggi botnfastra mannvirkja į landgrunninu frį 10. mars 1988.
   15. Fyrir hįttsemi sem greinir ķ samningi um vörslu kjarnakleyfra efna frį 3. mars 1980.]13)
   [[16. ]14) Fyrir hįttsemi sem greinir ķ alžjóšasamningi um aš koma ķ veg fyrir hryšjuverkasprengingar frį 15. desember 1997.
   [17. ]14) Fyrir hįttsemi sem greinir ķ alžjóšasamningi um aš koma ķ veg fyrir fjįrmögnun hryšjuverkastarfsemi frį 9. desember 1999.]15)
   [18. Fyrir hįttsemi sem greinir ķ samningi į sviši refsiréttar um spillingu frį 27. janśar 1999 [og ķ višbótarbókun viš žann samning frį 15. maķ 2003].16)]17)
   [19. Fyrir hįttsemi sem greinir ķ samningi Sameinušu žjóšanna gegn fjölžjóšlegri, skipulagšri brotastarfsemi frį 15. nóvember 2000 og ķ bókun viš žann samning til aš koma ķ veg fyrir, berjast gegn og refsa fyrir verslun meš fólk, einkum konur og börn, frį 15. nóvember 2000.
   20. Fyrir hįttsemi sem greinir ķ Evrópurįšssamningi um ašgeršir gegn mansali frį 3. maķ 2005.]18)
   [21. Fyrir hįttsemi sem greinir ķ samningi Sameinušu žjóšanna gegn spillingu frį 31. október 2003.]19)
   [22. Fyrir hįttsemi sem greinir ķ samningi Evrópurįšsins um vernd barna gegn kynferšislegri misneytingu og kynferšislegri misnotkun frį 25. október 2007.]20)
   1)L. 72/1993, 2. gr. 2)L. 162/2010, 88. gr. 3)L. 16/1990, 1. gr. 4)L. 24/1976, 1. gr. 5)L. 52/1980, 1. gr. 6)L. 72/1993, 3. gr. 7)L. 69/1981, 1. gr. 8)L. 133/1993, 3. gr. 9)L. 142/1995, 1. gr. 10)L. 147/1998, 1. gr. 11)L. 25/2001, 6. gr. 12)L. 44/2001, 1. gr. 13)L. 70/2002, 1. gr. 14)Ķ Stjtķš. fį žessir tölulišir nśmerin 13 og 14, en munu eiga aš vera nśmer 16 og 17, sbr. breytingar į greininni meš 1. gr. l. 70/2002. 15)L. 99/2002, 1. gr. 16)L. 5/2013, 1. gr. 17)L. 125/2003, 1. gr. 18)L. 149/2009, 1. gr. 19)L. 143/2010, 1. gr. 20)L. 58/2012, 2. gr.
7. gr. Nś er refsing aš einhverju leyti bundin aš lögum viš afleišingar verknašar, og skal žį lķta svo į, aš verkiš sé einnig unniš žar, sem žessar afleišingar gerast eša er ętlaš aš koma fram.
8. gr. Žegar refsimįl er höfšaš fyrir ķslenskum dómstóli, skal nišurstaša dóms um refsingu og ašrar afleišingar verknašar fara eftir ķslenskum lögum.
Refsing fyrir brot, sem mįl er höfšaš śt af hér į landi samkvęmt 5. gr., mį ekki fara fram śr hįmarki žeirrar refsingar, sem viš brotinu lį ķ heimarķki sakbornings, sbr. 1. tölul., eša ķ žvķ rķki, žar sem brot var framiš, sbr. 2. tölul.
…1)
   1)L. 72/1993, 4. gr.
[8. gr. a. Nś hefur mašur hlotiš refsidóm ķ rķki žar sem brot var framiš, sbr. 2. tölul. 1. mgr. 5. gr., eša ķ rķki sem er ašili aš samningi um alžjóšlegt gildi refsidóma frį 28. maķ 1970 [eša alžjóšlegum samningum innan Schengen-samstarfsins]1) og skal žį ekki höfša mįl į hendur honum, dęma hann né fullnęgja višurlögum hér į landi fyrir sama brot og hann var dęmdur fyrir ķ žvķ rķki ef:
   1. hann var sżknašur,
   2. dęmdum višurlögum hefur žegar veriš fullnęgt, veriš er aš fullnęgja žeim, žau eru fallin nišur eša hafa veriš gefin upp ķ samręmi viš lög ķ žvķ rķki žar sem dómur var kvešinn upp,
   3. hann hefur veriš sakfelldur įn žess aš refsing eša önnur višurlög hafi veriš įkvöršuš.
Įkvęši 1. mgr. eiga ekki viš um brot sem falla undir 4. gr. og 1. tölul. 6. gr. nema refsimįl hafi veriš höfšaš ķ hinu rķkinu aš ósk ķslenskra stjórnvalda.]2)
   1)L. 15/2000, 1. gr. 2)L. 72/1993, 5. gr.
[8. gr. b. Ef höfšaš er mįl į hendur manni hér į landi fyrir brot sem hann hefur žegar sętt višurlögum fyrir ķ öšru rķki skal įkveša višurlögin hér aš sama skapi vęgari eša lįta žau eftir atvikum falla nišur aš žvķ leyti sem višurlögunum hefur žegar veriš fullnęgt ķ žvķ rķki.]1)
   1)L. 72/1993, 6. gr.
9. gr. …1)
   1)L. 13/1984, 28. gr.
10. gr. Hafi ķslenska rķkiš fengiš mann framseldan til refsingar frį öšru rķki, mį ekki dęma hann fyrir ašra glępi, drżgša fyrir framsališ, en žį, sem framselt er fyrir, hafi hiš erlenda rķki sett slķkt skilyrši, og ekki ķ žyngri hegningu en žaš hefur įskiliš.
11. gr. Įkvęšum 4.–6. …1) gr. laga žessara skal beita meš žeim takmörkunum, sem leišir af reglum žjóšaréttarins.
   1)L. 42/1985, 1. gr.

II. kafli. Almenn refsiskilyrši.
12. gr. Žaš verk er refsilaust, sem menn vinna af neyšarvörn, aš žvķ leyti sem žaš hefur veriš naušsynlegt til žess aš verjast eša afstżra ólögmętri įrįs, sem byrjuš er eša vofir yfir, enda hafi ekki veriš beitt vörnum, sem séu augsżnilega hęttulegri en įrįsin og tjón žaš, sem af henni mįtti vęnta, gaf įstęšu til.
Hafi mašur fariš śt fyrir takmörk leyfilegrar neyšarvarnar, og įstęšan til žess er sś, aš hann hefur oršiš svo skelfdur eša forviša, aš hann gat ekki fullkomlega gętt sķn, skal honum ekki refsaš.
13. gr. Žaš verk er refsilaust, sem naušsyn bar til aš unniš vęri ķ žeim tilgangi aš vernda lögmęta hagsmuni fyrir yfirvofandi hęttu, žótt meš žvķ séu skertir ašrir hagsmunir, sem telja veršur aš miklum mun minni.
14. gr. Eigi skal manni refsaš fyrir verknaš, er hann hefur framiš įšur en hann varš 15 įra gamall.
15. gr. Žeim mönnum skal eigi refsaš, sem sökum gešveiki, andlegs vanžroska eša hrörnunar, ręnuskeršingar eša annars samsvarandi įstands voru alls ófęrir į žeim tķma, er žeir unnu verkiš, til aš stjórna geršum sķnum.
16. gr. Nś var mašur sį, sem verkiš vann, andlega mišur sķn, svo sem vegna vanžroska, hrörnunar, kynferšilegs misžroska eša annarrar truflunar, en žetta įstand hans er ekki į eins hįu stigi og 15. gr. getur, og skal honum žį refsaš fyrir brotiš, ef ętla mį eftir atvikum og eftir aš lęknisumsagnar hefur veriš leitaš, aš refsing geti boriš įrangur.
Verši til stofnun, ętluš slķkum mönnum, sem ķ žessari grein getur, mį įkveša ķ refsidómi, aš sakborningur skuli taka śt [refsingu]1) sķna ķ stofnuninni.
   1)L. 82/1998, 1. gr.
17. gr. Refsingu skal beita, žótt brot hafi veriš framiš ķ ölęši eša undir įhrifum annarra nautnalyfja. Hafi veriš um fullkomiš ręnuleysi aš ręša, skal žó ekki refsaš, nema sakborningur hafi fyrirfram vitaš um eša haft fullkomna įstęšu til aš ętla, aš hann myndi fremja brotiš, mešan į įhrifunum stęši, eša aš žaš myndi leiša af žessu įstandi hans.
18. gr. Verknašur, sem refsing er lögš viš ķ lögum žessum, er ekki saknęmur, nema hann sé unninn af įsetningi eša gįleysi. Fyrir gįleysisbrot skal žvķ ašeins refsa, aš sérstök heimild sé til žess ķ lögunum.
19. gr. Sé refsinęmi verknašar, eša aukin refsing viš honum, bundiš žvķ skilyrši samkvęmt žessum lögum, aš verkiš hafi ķ för meš sér tilteknar afleišingar, telst žvķ skilyrši ekki fullnęgt, nema gįleysi sakbornings megi aš minnsta kosti um afleišingarnar kenna, eša žvķ, aš sakborningur hefur ekki gert sér far um aš afstżra eftir mętti hęttu žeirri, er verkiš hafši ķ för meš sér, žegar er hann varš hennar var.

[II. kafli A. Refsiįbyrgš lögašila.]1)
   1)L. 140/1998, 1. gr.
[19. gr. a. Lögašila veršur gerš fésekt žegar lög męla svo fyrir.]1)
   1)L. 140/1998, 1. gr.
[19. gr. b. Įkvęši ķ lögum um refsiįbyrgš lögašila gilda, nema annaš sé žar tekiš fram, um sérhvern ópersónulegan ašila sem getur įtt réttindi og boriš skyldur aš ķslenskum rétti, žar meš talin hlutafélög, einkahlutafélög, samlagshlutafélög, evrópsk fjįrhagsleg hagsmunafélög, sameignarfélög, samvinnufélög, almenn félög, sjįlfseignarstofnanir, stjórnvöld, stofnanir og sveitarfélög.]1)
   1)L. 140/1998, 1. gr.
[19. gr. c. Refsiįbyrgš lögašila er bundin žvķ skilyrši, nema annaš sé tekiš fram ķ lögum, aš fyrirsvarsmašur lögašilans, starfsmašur hans eša annar į hans vegum hafi meš saknęmum hętti unniš refsinęman og ólögmętan verknaš ķ starfsemi lögašilans. Veršur lögašila gerš refsing žó aš ekki verši stašreynt hver žessara ašila hafi įtt ķ hlut. Refsiįbyrgš stjórnvalda er bundin žvķ skilyrši aš unninn hafi veriš refsinęmur og ólögmętur verknašur ķ starfsemi sem telst vera sambęrileg starfsemi einkaašila.]1)
   1)L. 140/1998, 1. gr.
[19. gr. d. Ef skilyršum įkvęša žessa kafla er fullnęgt er heimilt aš lįta lögašila sęta refsiįbyrgš fyrir brot į lögum žessum [og sviptingu réttinda skv. 2. mgr. 68. gr.]1)]2)
   1)L. 5/2013, 2. gr. 2)L. 74/2006, 1. gr.

III. kafli. Tilraun og hlutdeild.
20. gr. Hver sį, sem tekiš hefur įkvöršun um aš vinna verk, sem refsing er lögš viš ķ lögum žessum, og ótvķrętt sżnt žann įsetning ķ verki, sem mišar eša er ętlaš aš miša aš framkvęmd brotsins, hefur, žegar brotiš er ekki fullkomnaš, gerst sekur um tilraun til žess.
Fyrir tilraun til brots mį dęma lęgri refsingu en męlt er um fullframin brot. Skal žaš einkum gert, žegar af tilrauninni mį rįša, aš brotamašurinn sé ekki eins hęttulegur og vilji hans ekki eins haršnašur og ętla mį, aš sé um menn, sem fullfremja slķk brot.
Ef hagsmunum žeim, sem verknašur beinist aš, eša verknašinum sjįlfum er svo hįttaš, aš tilraunin hefši ekki getaš leitt til fullframins brots, mį įkveša, aš refsing skuli falla nišur.
21. gr. Hegning fyrir tilraun fellur nišur, ef sį, sem sekur hefur gerst um hana, lętur af sjįlfsdįšum af žeim įsetningi sķnum aš drżgja brotiš, įšur en žaš er fullkomnaš, enda farist framkvęmd žess ekki fyrir eša tilętlašur įrangur nįist ekki vegna tįlmana eša annarrar tilviljunar, og hann hefur žar aš auki, ef hann hefur meš verknaši sķnum valdiš eša tališ sig hafa valdiš hęttu į žvķ, aš brotiš fullkomnist, komiš ķ veg fyrir žaš eša gert žęr rįšstafanir, sem myndu hafa komiš ķ veg fyrir žaš, ef fullkomnun brotsins hefši ekki, įn vitundar hans, veriš aftraš į annan hįtt eša veriš óframkvęmanleg.
22. gr. Hver sį mašur, sem meš lišsinni ķ orši eša verki, fortölum, hvatningum eša į annan hįtt į žįtt ķ žvķ, aš brot samkvęmt lögum žessum er framiš, skal sęta žeirri refsingu, sem viš brotinu er lögš.
Ef hlutdeild einhvers žįtttakanda ķ brotinu er smįvęgileg, eša er ķ žvķ fólgin aš styrkja įform annars manns, sem įšur er til oršiš, svo og žegar brot er ekki fullframiš eša fyrirhuguš žįtttaka hefur misheppnast, mį dęma hann ķ vęgari refsingu en žį, sem lögmęlt er viš brotinu.
Žegar svo stendur į, sem ķ annarri mįlsgrein segir, og sömuleišis, ef manni hefur oršiš į af gįleysi aš taka žįtt ķ broti, mį lįta refsingu falla nišur, ef brotiš į undir hegningarįkvęši, žar sem ekki er sett žyngri refsing en [fangelsi allt aš 1 įri].1)
Nś er brot fullframiš, og skal žį sį, sem veitir brotamanni sjįlfum eša öšrum lišsinni til žess aš halda viš ólögmętu įstandi, er skapast hefur fyrir brotiš, eša nżtur hagnašar af žvķ, sęta refsingu eftir įkvęšum žessarar greinar, enda taki önnur įkvęši laga ekki til verknašar hans.
   1)L. 82/1998, 2. gr.
23. gr. Hlutdeildarmanni skal ekki refsaš, ef hann, į žann hįtt, sem ķ 21. gr. getur, afstżrir brotinu eša gerir rįšstafanir, sem myndu hafa komiš ķ veg fyrir žaš, ef framkvęmd žess hefši ekki, įn vitundar hans, veriš afstżrt į annan hįtt, misheppnast eša veriš óframkvęmanleg.

IV. kafli. [Einkarefsimįl.]1)
   1)L. 88/2008, 234. gr.
24. gr. …1)
   1)L. 88/2008, 234. gr.
25. gr. Beri ekki aš höfša mįl af hįlfu …1) įkęruvaldsins śt af broti …1) getur sį einn höfšaš mįl …1) sem misgert var viš.
Ef sį er ósjįlfrįša, sem misgert var viš, kemur sį mašur ķ hans staš, sem aš lögum hefur forręši yfir honum. Ef žurfa žykir, mį skipa sérstakan forrįšamann ķ žessu skyni.
Sé sį dįinn, sem misgert var viš, eša verknašur, sem beinist aš dįnum manni, er refsiveršur, hafa eiginmašur eša eiginkona hins lįtna, foreldrar, börn, kjörbörn, [barnabörn]2) og systkin rétt til aš höfša mįl …1)
   1)L. 88/2008, 234. gr. 2)L. 39/2000, 1. gr.
26. gr. …1)
[Hafi fleiri en einum manni veriš misbošiš meš sama verknaši getur hver um sig sótt hinn seka til refsingar ķ einkamįli, enda beri įkęruvaldinu ekki aš höfša mįl śt af brotinu.]1)
…1)
   1)L. 88/2008, 234. gr.
27. gr. …1)
   1)L. 88/2008, 234. gr.
28. gr. Beri ekki aš dęma refsingu, nema refsikrafa sé borin fram ķ einkamįli, fellur refsiįbyrgš nišur, ef sį, sem misgert var viš, hverfur frį mįlshöfšunarrétti sķnum eša mįlssókn eša gefur refsingu upp į annan hįtt, įšur en mįliš er dęmt ķ héraši.
…1)
…2)
   1)L. 19/1991, 194. gr. 2)L. 88/2008, 234. gr.
29. gr. [Heimild til žess aš höfša einkamįl til refsingar fellur nišur sé mįl ekki höfšaš įšur en 6 mįnušir eru lišnir frį žvķ aš sį, sem heimildina hefur, fékk vitneskju um hinn seka. Nś andast sį, sem misgert var viš, įšur en frestur er lišinn, og getur žį sį, sem ķ staš hans kemur, įvallt höfšaš einkamįl į nęstu 3 mįnušum eftir andlįtiš, žótt frestur vęri annars lišinn.]1)
Hafi einkamįl ekki leitt til dóms um refsikröfuna, mį höfša mįl aš nżju, uns framangreindur 6 mįnaša frestur er lišinn. Einnig mį jafnan …1) höfša einkamįl nęstu 3 mįnuši frį žvķ aš mįl ónżttist.
   1)L. 88/2008, 234. gr.
30. gr. …1)
   1)L. 19/1991, 194. gr.

V. kafli. Um refsingarnar.
31. gr. [Hegningar samkvęmt lögum žessum eru fangelsi og fésektir.
Fangelsi skal tiltaka ķ dögum, mįnušum eša įrum. Merkir dagur 24 klukkustundir, mįnušur 30 dagar og įr 360 dagar.]1)
   1)L. 82/1998, 3. gr.
32. gr. …1)
   1)L. 82/1998, 4. gr.
33. gr. …1)
   1)L. 48/1988, 31. gr.
34. gr. Ķ fangelsi mį dęma menn ęvilangt eša um tiltekinn tķma, ekki skemur en 30 daga og ekki lengur en 16 įr.
Žegar lögin leggja fangelsi viš afbroti, er įtt viš fangelsi um tiltekinn tķma, nema annaš sé sérstaklega įkvešiš.
35.–39. gr. …1)
   1)L. 48/1988, 31. gr.
40.–42. gr. …1)
   1)L. 49/2005, 82. gr.
43. gr. …1)
   1)L. 48/1988, 31. gr.
44. gr. …1)
   1)L. 82/1998, 7. gr.
45.–48. gr. …1)
   1)L. 48/1988, 31. gr.
49. gr. [Sektir renna ķ rķkissjóš, nema annaš sé įkvešiš ķ lögum.
Dęma mį fésektir jafnframt [fangelsi],1) sem viš brotinu liggur, žegar įkęrši hefur aflaš sér eša öšrum fjįrvinnings meš brotinu eša žaš hefur vakaš fyrir honum.]2)
   1)L. 82/1998, 8. gr. 2)L. 101/1976, 4. gr.
50. gr. …1)
   1)L. 39/2000, 2. gr.
51. gr. [[Žegar fjįrhęš sektar er įkvešin skal eftir žvķ sem viš į höfš hlišsjón af tekjum og eignum sakbornings, afkomu, framfęrsluskyldu, öšrum atrišum er orka į greišslugetu hans og žeim fjįrhagslega įvinningi eša sparnaši sem leiddi af brotinu eša stefnt var aš meš žvķ.]1)
Įkvöršun um vararefsingu ķ staš sektar, sbr. 54. gr., skal vera óhįš žvķ tilliti til greišslugetu sakbornings, sem um ręšir ķ 1. mgr.]2)
   1)L. 140/1998, 2. gr. 2)L. 101/1976, 6. gr.
52. gr. Įkveša skal ķ dómi, sįtt eša śrskurši frest til greišslu sektar, žó ekki yfir 6 mįnuši.
…1)
   1)L. 49/2005, 82. gr.
53. gr. [Nś greišist sekt ekki, og kemur žį ķ staš hennar …1) fangelsi, nema hįttsemi sé manni ósaknęm og er vararefsing žį eigi įkvešin. [Nś er lögašila gerš sekt og er vararefsing žį eigi įkvešin.]2)]3)
   1)L. 82/1998, 9. gr. 2)L. 140/1998, 4. gr. 3)L. 101/1976, 7. gr.
54. gr. [Žegar sekt er tiltekin įkvešur dómstóll ķ dómi, śrskurši eša sįtt tķmalengd vararefsingar, sem ekki skal vera styttri en 2 dagar og ekki lengri en 1 įr.]1)
Hafi hluti sektar veriš greiddur, įkvešur [lögreglustjóri]2) sį, sem annast fullnustu sektardóms, styttingu afplįnunartķma aš sama skapi, en žó žannig, aš hann verši ekki undir framangreindu lįgmarki, og aš sektarfjįrhęš, sem svarar til hluta śr degi, afplįnist meš heilum degi.
1)
[Sekt allt aš 300.000 krónum, sem ekki er įkvešin af dómstólum og sakborningur hefur skriflega gengist undir hjį lögreglustjóra [eša lögreglumanni],3) afplįnast meš fangelsi samkvęmt eftirfarandi töflu:
SektVararefsing
0–29.999 kr.2 dagar
30.000–59.999 kr.4 dagar
60.000–89.999 kr.6 dagar
90.000–119.999 kr.8 dagar
120.000–149.999 kr.10 dagar
150.000–179.999 kr.12 dagar
180.000–209.999 kr.14 dagar
210.000–239.999 kr.16 dagar
240.000–269.999 kr.18 dagar
270.000–300.000 kr.20 dagar]4)
Lagagrundvöllur vararefsingarinnar og lengd [fangelsisins]1) skulu tilgreind ķ lögreglustjórasįtt og skal sakborningur gangast skriflega undir vararefsinguna įsamt öšrum višurlögum.]5)
   1)L. 82/1998, 10. gr. 2)L. 92/1991, 23. gr. 3)L. 81/2005, 7. gr. 4)L. 21/2005, 1. gr. 5)L. 57/1997, 2. gr.
55. gr. [Sektir og ašrar skyldugreišslur, sem afplįna į aš lögum og įkvešnar eru į annan hįtt en ķ 54. gr. getur, afplįnast ķ fangelsi.
Dagsektir skal afplįna ķ fangelsi og įkvešur sżslumašur tķmalengd vistunar. Um heimild til aš bera žį įkvöršun undir dómstóla fer eftir reglum ašfararlaga um heimildir til aš bera įkvaršanir žęr, sem sżslumašur tekur viš framkvęmd ašfarar, undir hérašsdóm.
Afplįnun sekta og greišslna samkvęmt žessari grein skal įkvaršašur tķmi sem ekki er styttri en 2 dagar og ekki lengri en 1 įr. Hafi hluti skuldar veriš greiddur skal stytta afplįnunartķma aš sama skapi, en žó žannig aš hann verši ekki styttri en 2 dagar. Skuld, sem samsvarar hluta śr degi, afplįnast meš heilum degi.]1)
   1)L. 82/1998, 11. gr.

VI. kafli. [Um skiloršsbundna frestun įkęru og skiloršsbundna dóma.]1)
   1)L. 22/1955, 2. gr.
56. gr. [Žegar ašili hefur jįtaš brot sitt, er [įkęranda]1) heimilt aš fresta um tiltekinn tķma įkęru til refsingar śt af žvķ, eins og hér segir:
   1. Śt af brotum, sem unglingar į aldrinum 15–21 įrs hafa framiš.
   2. Žegar högum sakbornings er žannig hįttaš, aš umsjón eša ašrar rįšstafanir samkvęmt 3. mgr. 57. gr. mį telja vęnlegri til įrangurs en refsingu, enda sé broti ekki svo variš, aš almannahagsmunir krefjist saksóknar.
Skiloršstķmi mį ekki vera skemmri en 1 įr og ekki lengri en 5 įr. Aš jafnaši skal įkveša hann 2–3 įr. [Įkęrandi]1) tiltekur hverju sinni upphafstķma frestsins.
Žegar įkęru er frestaš, mį setja ašilja skilyrši, sem talin eru ķ 3. mgr. 57. gr., eftir žvķ sem hęfa žykir. Breyta mį skilyršum į skiloršstķmanum, žar į mešal lengja frestinn, en žó ekki fram yfir 5 įr alls.
[Mįl ašila mį taka upp aš nżju ef rannsókn hefst hjį lögreglu gegn honum sem sakborningi įšur en skiloršstķma lżkur śt af nżju broti sem hann hefur framiš į skiloršstķmanum eša įšur en mįli var frestaš, svo og ef hann rżfur ella ķ veigamiklum atrišum skilyrši žau sem honum voru sett.]2)
Žegar [rannsóknari]3) telur, aš įkęru kunni aš verša frestaš samkvęmt žessari grein, skal hann bera mįliš undir [įkęranda]1) og senda honum tillögur sķnar.
Nś er kęru frestaš samkvęmt įkvęšum žessarar greinar, og skal [įkęrandi]1) žį kynna ašilja rękilega skilyršin og gera honum ljósar afleišingar skiloršsrofa.]4)
   1)L. 84/1996, 12. gr. 2)L. 24/1999, 4. gr. 3)L. 19/1991, 195. gr. 4)L. 22/1955, 3. gr.
57. gr. [Įkveša mį ķ dómi, aš fresta skuli meš skilyršum um tiltekinn tķma:
   a. Įkvöršun um refsingu.
   b. Fullnustu refsingar.
Skiloršstķmi mį ekki vera skemmri en 1 įr og ekki lengri en 5 įr. Aš jafnaši skal įkveša hann 2–3 įr. Upphaf skiloršstķma skal įkvešiš ķ dómi hverju sinni.
Frestun skal vera bundin žvķ skilyrši, aš ašili gerist ekki sekur um nżtt brot į skiloršstķmanum, sbr. 60. gr. Frestun mį einnig binda skilyršum, eftir žvķ sem hér segir:
   1. Aš ašili sęti į skiloršstķmanum umsjón einstakra manna, félags eša stofnunar. Ašili skal jafnan sęta slķkri umsjón, ef honum eru sett skilyrši samkvęmt 2.–5. tölul. hér į eftir.
   2. Aš ašili hlķti fyrirmęlum umsjónarmanns um dvalarstaši, menntun, vinnu, umgengni viš ašra menn og notkun tómstunda.
   3. Aš ašili neyti ekki į skiloršstķmanum įfengis né deyfilyfja.
   4. Aš ašili gangist undir dvöl į hęli tiltekinn tķma, ef naušsyn žykir til bera, allt aš 18 mįnušum, er venja žarf hann af notkun įfengis eša deyfilyfja, en ella allt aš 1 įri.
   5. Aš ašili gangist undir aš žola takmarkanir į umrįšum yfir tekjum sķnum eša öšru, er fjįrhag hans varšar.
   6. Aš ašili greiši eftir getu fébętur fyrir tjón, sem hann hefur valdiš meš broti sķnu.
…1)
Dómari skal kynna dómfellda rękilega skilyršin og gera honum ljósar afleišingar skiloršsrofa. [Hafi dómfelldi ekki veriš višstaddur uppsögu hérašsdóms getur dómari fališ lögreglu aš kynna honum skilyrši og afleišingar skiloršsrofa um leiš og dómur er birtur.]2)]3)
   1)L. 101/1976, 8. gr. 2)L. 39/2000, 3. gr. 3)L. 22/1955, 4. gr.
[57. gr. a. [Ķ dómi er heimilt aš įkveša aš allt aš 3 mįnušir fangelsisrefsingar verši óskiloršsbundnir, en ašrir hlutar skiloršsbundnir.]1)
Dęma mį fésekt ķ tengslum viš skiloršsdóm, žótt fésekt liggi ekki viš broti, sem dęmt er śt af.]2)
   1)L. 82/1998, 12. gr. 2)L. 101/1976, 9. gr.
58. gr. …1)
   1)L. 49/2005, 82. gr.
59. gr. [[Ef ašili rżfur ķ verulegum atrišum skilyrši žau eša fyrirmęli sem honum hafa veriš sett skv. 1.–6. tölul. 3. mgr. 57. gr. getur įkęrandi krafist žess aš dómari taki mįliš fyrir aš nżju, enda sé skiloršstķmi ekki lišinn žegar rannsókn į skiloršsrofi hefst hjį lögreglu gegn viškomandi manni.]1)
Nś višurkennir ašili ekki skiloršsrof eša telur sig ekki hafa getaš fullnęgt skilyršum af įstęšum, sem honum verši ekki gefin sök į, og getur hann žį krafist śrskuršar dómara um žaš efni. …2)
Žó aš skilyrši hafi veriš rofin, getur dómari įkvešiš meš śrskurši, aš frestun skuli haldast, eftir atvikum meš breyttum skilyršum, žar į mešal um lengd frestsins, žó svo, aš gętt sé hįmarkstķma samkvęmt 2. mgr. 57. gr. …2)
Ef refsing hefur ekki įšur veriš įkvešin, getur dómari dęmt refsingu, meš eša įn skiloršs.
Nś hefur refsing įšur veriš tiltekin ķ dómi, og įkvešur dómari žį fullnustu dóms, ef frestur er ekki veittur samkvęmt 3. mgr. žessarar greinar.]3)
[Mįl samkvęmt žessari grein sęta mešferš eftir lögum um mešferš sakamįla.]2)
   1)L. 24/1999, 6. gr. 2)L. 88/2008, 234. gr. 3)L. 22/1955, 6. gr.
60. gr. [[Nś hefst rannsókn hjį lögreglu gegn manni sem sakborningi fyrir lok skiloršstķma, og er dómstólum žį heimilt aš dęma refsingu fyrir žaš brot sér ķ lagi įn skiloršs, en lįta skiloršsdóm haldast.]1) Kemur slķkt einkum til greina, er hiš nżja brot hefur ekki veriš framiš af įsettu rįši eša varšar ašeins sektum. Ella tekur dómari bęši mįlin til mešferšar og dęmir žau ķ einu lagi. Heimilt er aš hafa žann dóm skiloršsbundinn. Ef refsing er žį dęmd, skal tiltaka hana eftir reglum 77. gr., hafi hiš nżja brot veriš framiš eftir uppsögu hérašsdóms ķ upphaflega mįlinu, en eftir reglum 78. gr., hafi hiš nżja brot veriš fyrr framiš.]2)
   1)L. 24/1999, 7. gr. 2)L. 22/1955, 7. gr.
61. gr. [Žegar refsing veršur ekki dęmd eša hśn fellur nišur vegna įkvęša žessa kafla, hefur dómurinn ekki ķtrekunarįhrif.
…1)]2)
   1)L. 17/1962, 5. gr. 2)L. 22/1955, 8. gr.

VII. kafli. Um öryggisrįšstafanir, sviptingu borgararéttinda og upptöku eigna.
62. gr. Nś er mašur sżknašur samkvęmt įkvęšum 15. gr., eša nišurstaša dóms veršur sś, samkvęmt įkvęšum 16. gr., aš refsing sé įrangurslaus, og mį žį įkveša ķ dómi, ef naušsynlegt žykir vegna réttaröryggis, aš geršar skuli rįšstafanir til aš varna žvķ, aš hįski verši aš manninum. Ef ętla mį, aš vęgari rįšstafanir, svo sem trygging, bann viš dvöl į įkvešnum stöšum eša svipting lögręšis, komi ekki aš notum, mį įkveša, aš honum sé komiš fyrir į višeigandi hęli. Skal žį hęstiréttur skipa honum tilsjónarmann, sem eftirlit hefur meš žvķ, aš dvöl hans į hęlinu verši ekki lengri en naušsyn ber til. Žegar įstęša žykir til, getur [rįšherra]1) leitaš śrlausnar hérašsdóms, žar sem hęliš er, hvort téšar rįšstafanir skuli teljast lengur naušsynlegar, enda hafi umsagnar lęknis veriš leitaš. Svo getur og tilsjónarmašur krafist žess, žegar įr er lišiš frį dómsuppsögn eša sķšasta dómsśrskurši, eša fyrr, ef [rįšherra]1) samžykkir, aš mįliš skuli aš nżju lagt undir śrskurš dómstóls žess, sem įšur segir. [Mįl samkvęmt žessari grein sęta mešferš eftir lögum um mešferš sakamįla.]2)
   1)L. 162/2010, 88. gr. 2)L. 88/2008, 234. gr.
63. gr. Nś hefur oršiš svo įstatt um mann til langframa, sem ķ 15. eša 16. gr. segir, eftir aš hann hefur drżgt refsiveršan verknaš, en įšur en fullnašardómur gengur ķ mįli hans, og įkvešur dómur žį, hvort refsing skuli dęmd eša hśn eigi aš falla nišur. Įkveša mį ķ dóminum, ef skilyrši samkvęmt 62. gr. žykja vera fyrir hendi, aš rįšstöfunum samkvęmt žeirri grein skuli beitt ķ staš refsingar eša žangaš til unnt žykir aš framkvęma refsingu.
64. gr. …1)
   1)L. 31/1961, 4. gr.
65. gr. [Žyki žaš ljóst af mįlavöxtum, eftir aš umsagnar lęknis hefur veriš leitaš, aš sakborningur, sem framiš hefur brot undir įhrifum įfengis, geti ekki haft hemil į drykkjufżsn sinni, mį įkveša ķ dómi, aš hann skuli lagšur inn į višeigandi hęli til lękningar.]1) Skal dómur žį hljóša um dvöl į hęlinu allt aš 18 mįnušum, eša, ef ķtrekun į sér staš, allt aš 3 įrum. [Rįšherra]2) įkvešur, eftir tillögum stjórnar hęlisins og hlutašeigandi lęknis, hvort leysa megi manninn af hęlinu, įšur en ofangreindur hįmarkstķmi er lišinn, sökum žess aš ętla megi, aš hann hafi lęknast.
   1)L. 31/1961, 5. gr. 2)L. 162/2010, 88. gr.
66. gr. Ef nokkur heitist viš annan mann eša hótar honum bana, brennu eša öšrum óförum, og refsingu veršur annašhvort ekki viš komiš eša hśn žykir ekki veita nęga tryggingu, getur įkęruvaldiš hlutast til um, eftir kröfu žess, sem hlut į aš mįli, eša įn kröfu hans, ef naušsynlegt žykir vegna réttaröryggis, aš dómsśrskuršur gangi um žaš, hvort gera skuli rįšstafanir til varnar žvķ, aš hótunin sé framkvęmd, žar į mešal, hvort heitingamašur skuli setja tryggingu eša hvort setja skuli hann ķ gęslu. Dómstóll getur fellt rįšstafanirnar nišur, ef žeirra žykir ekki lengur žörf vegna breyttra mįlavaxta.
Ef įkęruvaldiš ęskir žess, mį jafnan leggja mįliš į nż undir śrskurš dómstóls. Hinn dómfelldi getur og jafnan krafist, žegar 6 mįnušir eru lišnir frį uppkvašningu dóms eša sķšasta śrskurši, og fyrr, ef įkęruvaldiš samžykkir, aš mįliš sé aš opinberri tilhlutan lagt undir śrskurš dómstóls aš nżju.
[Mįl samkvęmt žessari grein sęta mešferš eftir lögum um mešferš sakamįla.]1)
   1)L. 88/2008, 234. gr.
67. gr. Sé mašur dęmdur ķ [fangelsi],1) og mjög sennilegt mį telja af žvķ, hvernig glęp hans var hįttaš og andlegu įstandi hans er variš, svo og af undanfarandi breytni hans, aš hann muni drżgja afbrot af vana eša ķ atvinnuskyni og sé žvķ hęttulegur umhverfi sķnu, mį įkveša ķ refsidómi eša sķšar ķ sérstöku mįli, sem höfšaš er aš tilhlutan įkęruvaldsins, aš beitt skuli öryggisrįšstöfunum samkvęmt 66. gr. aš refsingu lokinni. Létta mį slķkum rįšstöfunum af aftur eftir sömu reglum og um getur ķ 66. gr.
   1)L. 82/1998, 13. gr.
68. gr. [Nś fremur opinber starfsmašur refsiveršan verknaš og mį žį ķ [sakamįli]1) į hendur honum svipta hann heimild til aš rękja starfann, ef hann telst ekki lengur veršur eša hęfur til žess.
Nś er mašur dęmdur sekur um brot, og mį žį ķ dómi ķ [sakamįli]1) į hendur honum svipta hann heimild, er hann hefur öšlast, til aš stunda starfsemi, sem opinbert leyfi, löggildingu, skipun eša próf žarf til aš gegna, enda gefi brotiš til kynna, aš veruleg hętta sé į žvķ, aš sakborningur muni fremja brot ķ stöšu sinni eša starfsemi. Žegar brot er stórfellt, mį einnig svipta mann ofangreindum rétti, ef hann telst ekki framar veršur til aš rękja starfann eša njóta réttindanna.
Svipta mį mann réttindum žeim, er greinir ķ 2. mgr., um tiltekinn tķma, allt aš fimm įrum, eša ęvilangt. [Sama gildir um lögašila, en žó skal varanleg svipting réttinda ašeins įkvešin ef brot er stórfellt.]2)
Sérįkvęši ķ lögum um sviptingu réttinda, er greinir ķ 1. og 2. mgr., skulu halda gildi sķnu.
Svipting réttinda telst frį žeim tķma, sem įkvešinn er ķ dómi, og ķ sķšasta lagi frį birtingu fullnašardóms.
Nś er ķslenskur rķkisborgari eša mašur, sem bśsettur er hér į landi, sviptur réttindum erlendis meš dómi vegna refsiveršs verknašar, og getur įkęruvald žį höfšaš [sakamįl]1) į hendur honum til réttindasviptingar. Sama er, ef manni hefur veriš dęmd refsing erlendis, žótt réttindasvipting hafi ekki veriš dęmd. Įkvöršun um framangreinda réttindasviptingu hlķtir ķslenskum lögum.]3)
   1)L. 88/2008, 234. gr. 2)L. 5/2013, 3. gr. 3)L. 31/1961, 6. gr.
[68. gr. a. Nś er manni synjaš um opinbert starf eša opinbert leyfi til žess aš stunda starf fyrir žį sök, aš hann hafi framiš refsiveršan verknaš, og mį žį bera synjun stjórnvalda undir dómstóla samkvęmt reglum um mešferš [sakamįla].1) …1)
Nś hefur mašur veriš sviptur réttindum ótķmabundiš meš dómi ķ [sakamįli],1) og er žį heimilt, žegar 5 įr eru lišin frį uppsögu dóms, aš bera undir dómstóla samkvęmt reglum um mešferš [sakamįla],1) hvort fella skuli nišur réttindasviptingu. …1) Sérįkvęši ķ lögum um brottfall réttindasviptingar skulu halda gildi sķnu.]2)
   1)L. 88/2008, 234. gr. 2)L. 31/1961, 7. gr.

[VII. kafli A. Upptaka.]1)
   1)L. 149/2009, 2. gr.
[69. gr. Gera mį upptękan įvinning af broti eša fjįrhęš sem svarar til hans ķ heild eša aš hluta. Sama gildir um muni sem keyptir eru fyrir įvinninginn eša komiš hafa ķ staš hans. Žegar ekki er unnt aš fęra fullar sönnur į fjįrhęš įvinnings er heimilt aš įętla fjįrhęšina.
Kostnašur sem tengist framkvęmd brots dregst ekki frį fjįrhęš įvinnings.]1)
   1)L. 149/2009, 2. gr.
[69. gr. a. Gera mį upptęka meš dómi:
   1. Hluti sem hafa veriš notašir, ętlašir eru til notkunar eša hętta žykir į aš verši notašir viš framningu brots.
   2. Hluti sem hafa oršiš til viš brot.
   3. Hluti sem meš öšrum hętti tengjast framningu brots.
Ķ staš upptöku į hlutum skv. 1. mgr. mį gera upptęka fjįrhęš sem svarar til andviršis žeirra ķ heild eša aš hluta.
Nś er félagi slitiš meš dómi og mį žį gera fjįrmuni, bękur, skjöl og ašrar eignir žess upptękar.]1)
   1)L. 149/2009, 2. gr.
[69. gr. b. Gera mį upptęk veršmęti, aš hluta eša ķ heild, sem tilheyra einstaklingi sem gerst hefur sekur um brot žegar:
   1. brotiš er til žess falliš aš hafa ķ för meš sér verulegan įvinning og
   2. žaš getur varšaš aš minnsta kosti 6 įra fangelsi.
Meš sömu skilyršum og greinir ķ 1. mgr. mį gera upptęk veršmęti, aš hluta eša ķ heild, sem nśverandi eša fyrrverandi maki eša sambśšarmaki žess sem framiš hefur brot hefur aflaš nema:
   1. veršmętanna hafi veriš aflaš meira en 5 įrum įšur en brotiš var framiš eša
   2. viškomandi hafi ekki veriš ķ hjśskap eša sambśš į žeim tķma sem veršmętanna var aflaš.
Meš sömu skilyršum og greinir ķ 1. mgr. mį gera upptęk veršmęti, aš hluta eša ķ heild, sem runniš hafa til lögašila sem viškomandi einstaklingur, einn eša meš sķnum nįnustu, hefur rįšandi stöšu ķ. Sama gildir ef verulegur hluti af tekjum lögašilans rennur til viškomandi. Upptaka er žó ekki heimil ef veršmętin hafa runniš til lögašilans meira en 5 įrum įšur en brotiš var framiš.
Nś sżnir viškomandi fram į aš veršmętanna hafi veriš aflaš į lögmętan hįtt og skulu žau žį ekki gerš upptęk.
Ķ staš upptöku į tilgreindum veršmętum skv. 1.–3. mgr. mį gera upptęka fjįrhęš sem svarar til andviršis žeirra ķ heild eša aš hluta.]1)
   1)L. 149/2009, 2. gr.
[69. gr. c. Nś hefur įvinningi af broti veriš blandaš saman viš eignir sem aflaš hefur veriš meš lögmętum hętti og mį žį gera žęr eignir upptękar allt aš matsvirši žess įvinnings sem blandaš var viš žęr.]1)
   1)L. 149/2009, 2. gr.
[69. gr. d. Upptaka skv. 69. gr. mį fara fram hjį žeim sem notiš hefur įvinnings af broti.
Upptaka skv. 1. og 2. mgr. 69. gr. a mį fara fram hjį žeim sem framiš hefur brot og žeim sem hann hefur unniš fyrir.
Tryggingarréttindi yfir hlutum sem sęta upptöku geta ašeins falliš brott samkvęmt įkvöršun dómstóls žegar rétthafi er grandsamur.
Hafi einhver žeirra sem nefndur er ķ 1. og 2. mgr. gert rįšstafanir eftir aš brot var framiš sem varša eignarhald eša réttindi yfir įvinningi eša hlut sem gera į upptękan mį gera įvinninginn eša hlutinn upptękan hjį žrišja manni hafi hann vitaš um tengsl įvinningsins eša hlutarins viš brot eša sżnt af sér stórfellt gįleysi ķ žvķ sambandi. Sama gildir žegar um gjöf er aš ręša.
Upptöku veršur ekki komiš viš hafi viškomandi lįtist, nema um sé aš ręša upptöku skv. 69. gr.]1)
   1)L. 149/2009, 2. gr.
[69. gr. e. Hafi einhver bešiš tjón viš brot mį ķ dómi įkveša aš nżta andvirši upptękra veršmęta til greišslu į skašabótakröfu viškomandi.
Hafi dómfelldi greitt skašabętur til brotažola ķ slķkum tilvikum, eftir uppkvašningu dóms, skal lękka žį fjįrhęš sem gerš er upptęk ķ sama hlutfalli.]1)
   1)L. 149/2009, 2. gr.
[69. gr. f. Nś er krafist upptöku į įvinningi, hlutum, munum, veršmętum eša eignum annarra en sakbornings og skal žį beina žeirri kröfu aš eigandanum eša handhafa réttindanna.
Nś er ekki vitaš hver er eigandi eša handhafi réttindanna eša hann hefur ekki žekktan dvalarstaš hér į landi og mį dómstóll žį beita upptöku ķ mįli gegn sakborningi.
Nś er ekki vitaš hver hefur gerst brotlegur eša er handhafi réttindanna og mį žį beita upptöku meš dómi įn žess aš nokkur sé įkęršur.
Nś hefur veriš lagt hald į veršmęti viš rannsókn mįls og ekki er vitaš hver eigandi žeirra er og enginn gerir lögmętt tilkall til žeirra innan 5 įra og mį žį gera žau upptęk.]1)
   1)L. 149/2009, 2. gr.
[69. gr. g. Žaš sem gert er upptękt er eign rķkissjóšs nema annaš sé sérstaklega įkvešiš ķ lögum. Žaš į žó ekki viš žegar andviršiš er nżtt til aš greiša skašabótakröfu žess sem bešiš hefur tjón viš brot, sbr. 69. gr. e.
[Rįšuneytinu]1) er heimilt aš įkveša aš žvķ sem gert er upptękt sé skipt į milli ķslenska rķkisins og annars rķkis eša rķkja. Viš slķka įkvöršun skal m.a. leggja til grundvallar žau śtgjöld sem mįliš hefur leitt af sér ķ rķkjunum, hvort žar hafi oršiš tjón vegna mįlsins og hvašan upptękt veršmęti er runniš. Skipting samkvęmt žessari mįlsgrein mį ekki leiša til žess aš bótagreišslur til tjónžola séu takmarkašar.]2)
   1)L. 162/2010, 88. gr. 2)L. 149/2009, 2. gr.

VIII. kafli. Atriši, er įhrif hafa į refsihęšina.
70. gr. Žegar hegning er tiltekin, į einkum aš taka til greina eftirtalin atriši:
   1. Hversu mikilvęgt žaš er, sem brotiš hefur beinst aš.
   2. Hversu yfirgripsmiklu tjóni žaš hefur valdiš.
   3. Hversu mikil hętta var bśin af verkinu, einkum žegar til žess er litiš, hvenęr, hvar og hvernig žaš var framkvęmt.
   4. Aldur žess, sem aš verkinu er valdur.
   5. Hegšun hans aš undanförnu.
   6. Hversu styrkur og einbeittur vilji hans hefur veriš.
   7. Hvaš honum hefur gengiš til verksins.
   8. Hvernig framferši hans hefur veriš, eftir aš hann hafši unniš verkiš.
   [9. Hvort hann hefur upplżst um ašild annarra aš brotinu.]1)
Hafi fleiri menn en einn unniš verkiš ķ sameiningu, skal aš jafnaši taka žaš til greina til žyngingar refsingunni.
[Hafi verknašur beinst aš karli, konu eša barni sem eru nįkomin geranda, og tengsl žeirra žykja hafa aukiš į grófleika verknašarins, skal aš jafnaši taka žaš til greina til žyngingar refsingunni.]2)
   1)L. 39/2000, 4. gr. 2)L. 27/2006, 1. gr.
71. gr. Žegar lög įkveša eša heimila aukna hegningu eša önnur višurlög viš ķtrekun brots, skal ekki beita žeim įkvęšum, nema sökunautur hafi, įšur en hann framdi sķšara brotiš, veriš dęmdur sekur um brot eša gengist undir refsingu hér į landi fyrir brot, sem ķtrekunarįhrif hefur į sķšara brotiš, eša tilraun til eša hlutdeild ķ slķku broti, og aš hann hafi žar aš auki veriš fullra 18 įra, žegar hann framdi fyrra brotiš.
Dómstólunum er heimilt aš lįta refsidóma, er kvešnir hafa veriš upp erlendis, hafa ķtrekunarįhrif, eins og žeir hefšu veriš kvešnir upp hér į landi.
Ķtrekunarįhrif falla nišur, ef lišiš hafa 5 įr frį žvķ aš sökunautur hefur tekiš śt fyrri refsinguna, eša frį žvķ aš hśn hefur falliš nišur eša veriš gefin upp, žangaš til hann fremur sķšara brotiš. Hafi fyrri refsingin veriš sektir, telst fresturinn žó frį žeim degi, er fullnašardómur var upp kvešinn eša gengist var undir sektargreišslu.
72. gr. Hafi mašur lagt žaš ķ vana sinn aš fremja brot, einnar tegundar eša fleiri, eša hann gerir žaš ķ atvinnuskyni, mį auka refsinguna svo, aš bętt sé viš hana allt aš helmingi hennar. Eigi ķtrekun į žessu sér staš, mį refsingin tvöfaldast.
73. gr. Ef fangi, sem er aš taka śt refsingu eša er haldiš ķ gęslu af öšrum įstęšum, gerist sekur um brot į įkvęšum 106., …1) 126., 127., 164., 211., 217., 218., 225., 226., 233. eša 2. mgr. 257. gr., žį mį, žegar refsing hans er tiltekin, fara śt fyrir hęsta stig žeirrar refsingar, sem viš broti hans liggur samkvęmt nefndum greinum, en žó ekki meira en svo, aš refsing tvöfaldist. Žegar svo stendur į, mį ekki dęma ķ vęgari refsingu en [fangelsi].2) …2)
Įkvęšum fyrsta mįlslišs undanfarandi mįlsgreinar mį einnig beita, žegar brot, sem žar er nefnt, er framiš af fyrrverandi refsifanga gegn yfirmönnum eša starfsmönnum hegningarhśss žess, sem hann įtti dvöl ķ, eša brotiš beinist aš hegningarhśsinu eša eignum žess, svo og ef fyrrverandi refsifangi gerist sekur um brot į įkvęšum 111. gr., aš žvķ er varšar fanga, sem taka śt refsingu ķ hegningarhśsi žvķ, er hann dvaldist įšur ķ.
Ef mašur, sem dęmdur hefur veriš til ęvilangrar fangelsisvistar og ekki hefur veriš nįšašur, fremur nżtt brot ķ fangelsinu eša utan žess, skal įkveša ķ dómi, hvaša refsingu hann ętti aš sęta, ef fyrri refsingin hefši ekki veriš ęvilangt fangelsi. Mį žį einnig dęma hann til aš žola višurlög samkvęmt 47. gr., žó svo, aš refsitķma eftir 3. tölul. žeirrar greinar mį tvöfalda.
   1)L. 71/1995, 1. gr. 2)L. 82/1998, 14. gr.
74. gr. Refsingu žį, sem ķ lögum er lögš viš broti, mį fęra nišur śr lįgmarki žvķ, sem žar er įkvešiš, žegar svo stendur į, sem hér į eftir segir:
   1. Žegar mašur hefur fariš śt fyrir takmörk leyfilegrar neyšarvarnar eša neyšarréttar.
   2. Žegar brot er drżgt af manni, sem žį er ekki fullra 18 įra aš aldri, og įlķta mį vegna ęsku hans, aš full refsing sé ónaušsynleg eša skašleg. Aldrei mį dęma ķ žyngri hegningu fyrir brot, sem menn hafa framiš į žessum aldri, en 8 įra fangelsi.
   3. Hafi sį, sem verkiš vann, įlitiš, aš verknašur hans vęri ekki réttarbrot, sökum afsakanlegrar vanžekkingar eša misskilnings į réttarreglum sem banna framkvęmd verknašar.
   4. Žegar mašur hefur framiš brot ķ mikilli reiši eša gešęsingu, sem sį, er fyrir brotinu veršur, hefur vakiš hjį honum meš ólögmętri įrįs eša stórfelldri móšgun.
   5. Ef mašur lętur leišast til aš fremja brot sökum žess, aš hann var öšrum hįšur.
   6. Ef mašur er beittur žvingun til aš fremja brot, en žvinguninni er žó ekki žannig variš, aš hśn geri verknaš hans aš öllu leyti refsilausan.
   7. Ef sį, sem verk vann, hefur af sjįlfsdįšum, eftir aš žaš var fullframiš, afstżrt hęttu žeirri, sem žaš hafši ķ för meš sér.
   8. Ef sį, sem verkiš vann, hefur af sjįlfsdįšum bętt aš fullu tjón žaš, sem af verkinu leiddi, svo og žegar hann hefur gert sér mikiš far um aš koma ķ veg fyrir skašlegar afleišingar verksins eša reynt eftir mętti aš bęta śr tjóninu.
   9. Ef mašur segir af sjįlfsdįšum til brots sķns og skżrir hreinskilningslega frį öllum atvikum aš žvķ.
Įkveša mį, žegar svo stendur į, sem ķ 1.–8. tölul. segir, aš refsing skuli falla nišur aš öllu leyti.
75. gr. Hafi mašur framiš brot ķ įkafri gešshręringu, vegna annars skammvinns ójafnvęgis į gešsmunum eša svo er įstatt aš öšru leyti, aš verknašurinn veršur ekki talinn lķkt žvķ eins refsiveršur og venjulegt er um samskonar brot, mį fęra refsingu nišur og jafnvel, ef brot varšar ekki žyngri refsingu en [fangelsi allt aš 1 įri],1) lįta hana falla nišur. Hafi sį, sem verkiš vann, sjįlfur komiš sér ķ umrętt įstand meš neyslu įfengis, koma framangreind įkvęši žvķ ašeins til greina, aš mįlsbętur séu fyrir hendi og fremjandinn hafi ekki įšur oršiš sekur um sams konar eša svipaš brot né um brot į 1. eša 2. mgr. 123. gr.
…2)
   1)L. 82/1998, 15. gr. 2)L. 22/1955, 9. gr.
76. gr. Hafi sakborningur veriš hafšur ķ gęsluvaršhaldi, og žaš er ekki žvķ aš kenna, hvernig hann hefur hagaš sér mešan į mįlinu eša rannsókn žess stóš, skal įkveša ķ refsidómi, aš gęsluvaršhaldsvistin skuli koma aš einhverju leyti eša öllu ķ staš refsingar.
77. gr. Verši mašur, mešan į sama mįlinu stendur, uppvķs aš žvķ aš hafa framiš fleiri brot en eitt, skal tiltaka refsinguna fyrir žau ķ einu lagi, og svo, aš žau séu öll tekin til greina, en liggi ęvilangt fangelsi viš mesta brotinu, er ekki um frekari hegningu aš ręša fyrir hin brotin.
Refsingu skal aš jafnaši tiltaka innan takmarka žess hegningarįkvęšis, sem viš brotunum liggur, og eigi žau ekki öll undir sama hegningarįkvęši, žį innan takmarka žess hegningarįkvęšis, sem žyngsta hegningu setur. Žó mį eftir mįlavöxtum žyngja refsingu svo, aš bętt sé viš hana allt aš helmingi hennar. Dómstólunum skal žó heimilt, žegar mašur er dęmdur samtķmis fyrir mikiš brot og annaš, sem aš tiltölu er lķtilręši eitt, aš beita jafnvel lęgsta stigi žeirrar refsingar, sem viš meira brotinu liggur.
…1)
Sé dęmt ķ einu lagi fyrir tvö eša fleiri brot, er annaš eša sum varša [fangelsi],1) en hin sektum, er dómstólunum heimilt aš dęma sektir jafnframt [fangelsi].1)
   1)L. 82/1998, 16. gr.
78. gr. Verši mašur, sem bśiš er aš dęma fyrir eitt brot eša fleiri, uppvķs aš žvķ aš hafa framiš önnur brot, įšur en hann var dęmdur, skal honum dęma hegningarauka, er samsvari žeirri žynging hegningarinnar, sem kynni aš hafa oršiš, ef dęmt hefši veriš um öll brotin ķ fyrra mįlinu. [Mį žį dęma ķ fangelsi ķ skemmri tķma en 30 daga.]1)
…2)
   1)L. 82/1998, 17. gr. 2)L. 48/1988, 31. gr.
79. gr. [Nś heimila lög aukna refsingu viš broti og skulu žį takmörk žau, sem sett eru ķ 34. gr., ekki vera žvķ til fyrirstöšu aš dęma megi ķ fangelsi allt aš 20 įrum.]1)
   1)L. 82/1998, 18. gr.

IX. kafli. [Fyrning sakar, brottfall višurlaga og uppreist ęru.]1)
   1)L. 20/1981, 3. gr.
80. gr. [Sakir fyrnast samkvęmt įkvęšum 81. og 82. gr. Į žaš einnig viš um brot samkvęmt sérrefsilögum, nema žar sé annan veg męlt.]1)
   1)L. 20/1981, 4. gr.
81. gr. [Sök fyrnist į žeim tķma, er hér segir:
   1. Į 2 įrum, žegar ekki liggur žyngri refsing viš broti en 1 įrs fangelsi eša refsing sś, sem til er unniš, fer ekki fram śr sektum.
   2. Į 5 įrum, žegar ekki liggur žyngri refsing viš broti en 4 įra fangelsi.
   3. Į 10 įrum, žegar ekki liggur žyngri refsing viš broti en 10 įra fangelsi.
   4. [Į 15 įrum, žegar žyngsta refsing viš broti er meira en 10 įra tķmabundiš fangelsi.]1)
[Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. fyrnist sök vegna brota samkvęmt įkvęšum 194. gr., 1. mgr. 200. gr. og 1. mgr. 201. gr. ekki žegar brot er framiš gagnvart barni undir 18 įra aldri. [Hiš sama gildir um brot skv. 1. mgr. 202. gr.]2)]3)
[Fyrningarfrestur vegna brota, sem fólgin eru ķ žvķ aš komast undan greišslu į tollum, sköttum eša öšrum gjöldum til hins opinbera, er aldrei skemmri en 5 įr.]1)
Nś gerist mašur sekur um hįttsemi, sem varšar viš fleiri en eitt refsiįkvęši, og skal žį miša fyrningarfrest brotanna viš žaš įkvęši, er geymir žyngst refsimörk.]4)
[Fyrningarfrestur vegna refsiįbyrgšar lögašila er 5 įr.]5)
   1)L. 63/1998, 1. gr. 2)L. 37/2013, 1. gr. 3)L. 61/2007, 1. gr. 4)L. 20/1981, 5. gr. 5)L. 39/2000, 5. gr.
82. gr. [Fyrningarfrestur telst frį žeim degi, er refsiveršum verknaši eša refsiveršu athafnaleysi lauk. [Fyrningarfrestur vegna brota samkvęmt įkvęšum 197. gr., 198. gr., 199. gr., 2.–3. mgr. 200. gr., 2. mgr. 201. gr., [2.–4. mgr. 202. gr.],1) [2. og 4. mgr. 206. gr., 1. mgr. 210. gr. b, 218. gr. a og 2. tölul. 1. mgr. 227. gr. a]2) telst žó eigi fyrr en frį žeim degi er brotažoli nęr 18 įra aldri.]3)
Nś er refsinęmi hįš žvķ aš nokkru leyti eša öllu, aš hįttsemi hafi ķ för meš sér tiltekna afleišingu, og hefst fyrningarfrestur žį ekki fyrr en afleišing žessi kemur fram. Hinu sama gegnir aš sķnu leyti, ef refsinęmi er hįš žvķ, aš tiltekiš atvik beri aš höndum eftir aš hįttsemi er uppi höfš, og tekur sök žį ekki aš fyrnast, fyrr en atvik žetta hefur gerst.
Nś er refsiveršur verknašur framinn į ķslensku skipi eša loftfari, utan [forrįšasvęšis]4) ķslenska rķkisins, og tekur sök žį ekki aš fyrnast, fyrr en skipiš eša loftfariš er komiš til ķslenskrar hafnar. Fyrningarfrestur hefst žó ekki sķšar en 1 įri frį žvķ aš brot var framiš.
[Fyrningarfrestur rofnar žegar rannsókn [sakamįls]5) hefst fyrir rannsóknara gegn manni sem sakborningi. Ķ mįlum, sem lögreglan mį samkvęmt lögum ljśka meš sįtt, rofnar fyrningarfrestur žegar lögreglan sakar mann um brot og kynnir honum sįttaboš. Žegar lög heimila stjórnvaldi endranęr aš kveša į um refsingu fyrir brot rofnar fresturinn žegar stjórnvaldiš sakar mann um slķkt brot. [Nś rofnar fyrningarfrestur gagnvart fyrirsvarsmanni lögašila, starfsmanni hans eša öšrum į hans vegum og rofnar žį fyrningarfrestur jafnframt gagnvart lögašilanum. Rof fyrningarfrests gagnvart lögašila leišir ekki til rofs į fyrningarfresti gagnvart fyrirsvarsmanni, starfsmanni eša öšrum į vegum lögašilans.]6)]4)
[Rannsókn skv. 4. mgr. rżfur ekki fyrningarfrest ef rannsóknari hęttir rannsókninni, įkęrandi įkvešur aš höfša ekki [sakamįl]5) gegn sakborningi eša įkęrandi afturkallar įkęru. Stöšvist rannsókn mįls um óįkvešinn tķma rżfur rannsóknin heldur ekki fyrningarfrest. Stöšvist rannsókn mįls af žvķ aš sakborningur hefur komiš sér undan rannsókn rżfur rannsóknin fyrningarfrest, en sį tķmi sem rannsóknin stóš yfir telst ekki til fyrningartķmans. …5)]4)
Nś er sök fyrnd samkvęmt framansögšu og veršur žį hvorki refsaš fyrir hįttsemina né dęmd višurlög žau, sem męlt er um ķ 62.–67. gr. Hinu sama gegnir um eignarupptöku og réttindasviptingu og śrręši samkvęmt 2. mgr. 148. gr. og 2. mgr. 241. gr. Fyrningarfrestur um eignarupptöku er ekki skemmri en 5 įr, en 10 įr um eignarupptöku samkvęmt …7) 1. mgr. 69. gr. og hlišstęšum įkvęšum ķ sérrefsilögum, nema žar sé öšruvķsi kvešiš į.]8)
   1)L. 37/2013, 2. gr. 2)L. 58/2012, 3. gr. 3)L. 61/2007, 2. gr. Įkvęšiš gildir einnig um brot sem framin voru fyrir gildistöku l. 61/2007, enda hafi fyrningarfrestur žeirra ekki veriš hafinn, sbr. 14. gr. s.l. 4)L. 63/1998, 2. gr. 5)L. 88/2008, 234. gr. 6)L. 140/1998, 5. gr. 7)L. 149/2009, 3. gr. 8)L. 20/1981, 6. gr.
83. gr. [[Fangelsi]1) eša hęlisvist, sem dęmd hefur veriš, fellur nišur, ef fullnusta dóms er eigi byrjuš įšur en frestir žeir eru lišnir sem hér greinir:
   1. 5 įr, ef refsing er …1) fangelsi allt aš 1 įri eša dęmd er hęlisvist samkvęmt 65. gr.
   2. 10 įr, ef refsing er fangelsi lengur en 1 įr og allt aš 4 įrum, og į žetta einnig viš um dęmd višurlög samkvęmt 62., 66. og 67. gr.
   3. 15 įr, ef refsing er fangelsi lengur en 4 įr og 8 įr hiš mesta.
   4. 20 įr, ef tķmabundin fangelsisrefsing er dęmd lengri en 8 įr.
Fyrning samkvęmt framansögšu hefst, žegar unnt er aš fullnęgja dómi samkvęmt almennum įkvęšum laga.
Frestun į fullnustu refsingar samkvęmt skiloršsdómi telst ekki til fyrningartķma né heldur sį tķmi sem ašili sętir [fangelsi]1) eša hęlisvist samkvęmt öšrum dómi. Hinu sama gegnir um skilyrta nįšun, žó žannig aš fyrningartķmi lengist ekki nema sem skiloršstķma svarar.
Fyrning er rofin, žegar fullnusta dóms er hafin.
Nś hefur fangi tekiš śt nokkurn hluta [fangelsis]1) eša hęlisvistar, en er veitt reynslulausn eša skilyrt nįšun. Rjśfi hann sķšan skilorš og įkvöršun er tekin um, aš hann afplįni žaš, sem eftir stendur af [fangelsi]1) eša hęlisvist, og telst žį fyrning į fullnustu eftirstöšva refsingar og annarra dęmdra višurlaga frį žvķ, er slķk įkvöršun var tekin. Ef fullnusta refsingar eša annarra višurlaga samkvęmt 1. mgr. stöšvast af öšrum įstęšum en žeim, sem greinir ķ žessari mįlsgrein, telst fyrning frį žvķ, aš stöšvun varš.]2)
   1)L. 82/1998, 19. gr. 2)L. 20/1981, 7. gr.
[83. gr. a. [Fésekt, sem įkvešin er meš dómi, śrskurši eša sįtt, fyrnist žegar lišin eru 3 įr frį žvķ aš unnt var aš fullnęgja dómi, śrskurši eša sįtt. Žegar fjįrhęš fésektar er 60.000 krónur eša hęrri er fyrningarfresturinn žó 5 įr.]1)
[Hafi greišsla fésektar veriš tryggš meš fjįrnįmi eša öšrum sambęrilegum hętti innan fyrningarfresta skv. 1. mgr. lengjast žeir frestir um 2 įr.]1)
Vararefsing viš fésekt, sbr. 53. gr., fellur nišur samkvęmt įkvęšum [1. og 2. mgr.],1) nema fullnusta hennar sé hafin innan žar greindra tķmamarka.
Eignarupptaka, sem įkvešin er meš dómi, śrskurši eša sįtt, fellur nišur žegar lišin eru 5 įr frį žvķ aš unnt var aš fullnęgja įkvöršun um eignarupptöku. Ķ dómi er žó heimilt aš įkveša aš frestur sé allt aš 10 įrum. Įkvęši 2. mgr. gildir einnig um eignarupptöku.
Sį tķmi, sem fullnusta frestast vegna įkvęša skiloršsdóms eša skilyrtrar nįšunar, telst ekki meš fyrningarfresti.]2)
   1)L. 63/1998, 3. gr. 2)L. 20/1981, 8. gr.
[83. gr. b. Dómi, śrskurši eša sįtt um refsingu eša önnur višurlög samkvęmt VII. kafla veršur eigi fullnęgt eftir andlįt sakfellds manns, sbr. žó 2. mgr., nema lagaheimild sé til annars.
Nś hefur dómi, śrskurši eša sįtt um eignarupptöku eigi veriš fullnęgt aš nokkru eša öllu, žegar sakfelldi andašist, og getur rķkissaksóknari žį krafist žess, aš hérašsdómari ķ sķšasta varnaržingi sakfellda kveši svo į meš śrskurši aš fullnęgja skuli įkvęšum um eignarupptöku, enda stafi hśn af hagnaši sakfellda af broti eša varši hluti, sem til hafa oršiš viš misgerning. Dómari getur žį breytt eignarupptökuįkvęši svo, aš ķ staš upptöku į hlut komi tiltekin fjįrhęš. [Mįl samkvęmt žessari mįlsgrein sętir mešferš eftir lögum um mešferš sakamįla.]1)
Dómsįkvęšum samkvęmt 2. mgr. 148. gr. og 2. mgr. 241. gr. er unnt aš fullnęgja eftir andlįt dómfellda.]2)
   1)L. 88/2008, 234. gr. 2)L. 20/1981, 9. gr.
84. gr. …1)
Nś hefur mašur hlotiš ķ fyrsta sinn refsidóm fyrir brot, sem hefur skeršing borgararéttinda ķ för meš sér, og refsing fer ekki fram śr 1 įrs [fangelsi],2) žį nżtur hann aš lišnum 5 įrum frį žvķ aš refsing er aš fullu śttekin, fyrnd eša uppgefin, allra réttinda, sem fįst meš uppreist į ęru, enda hafi hann ekki sętt įkęru į žeim tķma fyrir brot, sem žyngri hegning liggur viš en sektir.
   1)L. 22/1955, 9. gr. 2)L. 82/1998, 20. gr.
85. gr. Žegar lišin eru 2 įr af fresti žeim, sem ķ sķšari mįlsgrein 84. gr. getur, og aš fullnęgšum öšrum skilyršum, sem žar eru sett, getur [forseti],1) ef dómfelldi hefur hegšaš sér vel į žessu tķmabili, veitt honum uppreist ęru.
[Forseti]1) getur og veitt manni uppreist ęru, žegar aš minnsta kosti 5 įr eru lišin frį žvķ aš refsing hans er aš fullu śttekin, fyrnd eša gefin upp, enda fęri umsękjandi sönnur, sem gildar séu metnar, į žaš, aš hegšun hans hafi veriš góš umręddan tķma.
[Žegar sérstaklega stendur į, mį veita uppreist ęru, žó aš refsitķmi sé svo langur sem ķ 2. mgr. segir, enda žótt ekki sé lišinn lengri tķmi en til er skilinn ķ 1. mgr.]2)
   1)L. 100/1951, 4. gr. 2)L. 36/1944, 1. gr.

X. kafli. Landrįš.
86. gr. Hver, sem sekur gerist um verknaš, sem mišar aš žvķ, aš reynt verši meš ofbeldi, hótun um ofbeldi, annarri naušung eša svikum aš rįša ķslenska rķkiš eša hluta žess undir erlend yfirrįš, eša aš rįša annars einhvern hluta rķkisins undan forręši žess, skal sęta fangelsi ekki skemur en 4 įr eša ęvilangt.
87. gr. Geri mašur samband viš stjórn erlends rķkis til žess aš stofna til fjandsamlegra tiltękja eša ófrišar viš ķslenska rķkiš eša bandamenn žess, įn žess aš verknašurinn varši viš 86. gr., žį varšar žaš fangelsi ekki skemur en 2 įr eša ęvilangt. Sé žetta ķ žvķ skyni gert aš koma erlendu rķki til žess aš skerša sjįlfsįkvöršunarrétt ķslenska rķkisins į annan hįtt, žį varšar žaš fangelsi allt aš 8 įrum.
88. gr. [Hver, sem opinberlega ķ ręšu eša riti męlir meš žvķ eša stušlar aš žvķ, aš erlent rķki byrji į fjandsamlegum tiltękjum viš ķslenska rķkiš eša hlutist til um mįlefni žess, svo og hver sį, er veldur hęttu į slķkri ķhlutun meš móšgunum, lķkamsįrįsum, eignaspjöllum og öšrum athöfnum, sem lķklegar eru til aš valda slķkri hęttu, skal sęta …1) fangelsi allt aš 6 įrum. Ef brot žykir mjög smįvęgilegt, mį beita sektarhegningu.]2)
   1)L. 82/1998, 21. gr. 2)L. 47/1941, 1. gr.
89. gr. Beri ķslenskur rķkisborgari ķ ófriši vopn gegn ķslenska rķkinu eša bandamönnum žess, žį varšar žaš fangelsi ekki skemur en 2 įr.
Sömu refsingu skal hver sį sęta, sem ķ ófriši, eša žegar ófrišur vofir yfir, veitir fjandmönnum ķslenska rķkisins lišsinni ķ orši eša verki eša veikir višnįmsžrótt ķslenska rķkisins eša bandamanna žess.
90. gr. Rjśfi mašur, mešan į ófriši stendur eša žegar hann vofir yfir, samning eša skuldbindingu, sem varšar rįšstafanir, sem ķslenska rķkiš hefur gert vegna ófrišar eša ófrišarhęttu, žį skal hann sęta …1) fangelsi allt aš 3 įrum.
Hafi manni oršiš slķkt į af stórfelldu gįleysi, skal honum refsaš meš sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)
   1)L. 82/1998, 22. gr.
91. gr. Hver, sem kunngerir, skżrir frį eša lętur į annan hįtt uppi viš óviškomandi menn leynilega samninga, rįšageršir eša įlyktanir rķkisins um mįlefni, sem heill žess eša réttindi gagnvart öšrum rķkjum eru undir komin, eša hafa mikilvęga fjįrhagsžżšingu eša višskipta fyrir ķslensku žjóšina gagnvart śtlöndum, skal sęta fangelsi allt aš 16 įrum.
Sömu refsingu skal hver sį sęta, sem falsar, ónżtir eša kemur undan skjali eša öšrum munum, sem heill rķkisins eša réttindi gagnvart öšrum rķkjum eru undir komin.
Sömu refsingu skal enn fremur hver sį sęta, sem fališ hefur veriš į hendur af ķslenska rķkinu aš semja eša gera śt um eitthvaš viš annaš rķki, ef hann ber fyrir borš hag ķslenska rķkisins ķ žeim erindrekstri.
Hafi verknašur sį, sem ķ 1. og 2. mgr. hér į undan getur, veriš framinn af gįleysi, skal refsaš meš …1) fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef sérstakar mįlsbętur eru fyrir hendi.
   1)L. 82/1998, 23. gr.
92. gr. Hver, sem af įsetningi eša gįleysi kunngerir, lżsir eša skżrir óviškomandi mönnum frį leynilegum hervarnarrįšstöfunum, er ķslenska rķkiš hefur gert, skal sęta …1) fangelsi allt aš 10 įrum, eša sektum, ef brot er lķtilręši eitt.
Sömu refsingu skal hver sį sęta, sem af įsetningi eša gįleysi stofnar hlutleysisstöšu ķslenska rķkisins ķ hęttu, ašstošar erlent rķki viš skeršingu į hlutleysi žess, eša brżtur bann, sem rķkiš hefur sett til verndar hlutleysi sķnu.
   1)L. 82/1998, 24. gr.
93. gr. Stušli mašur aš žvķ, aš njósnir fyrir erlent rķki eša erlenda stjórnmįlaflokka beinist aš einhverju innan ķslenska rķkisins eša geti beint eša óbeint fariš žar fram, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 5 įrum.
   1)L. 82/1998, 25. gr.
94. gr. Ef verknaši, sem refsing er lögš viš ķ XXIII., XXIV. eša XXV. kafla laga žessara, er beint aš žjóšhöfšingja erlends rķkis eša sendimönnum žess hér į landi, mį auka refsingu žį, sem viš brotinu liggur, žannig aš bętt sé viš hana allt aš helmingi hennar.
95. gr. [Hver, sem opinberlega smįnar erlenda žjóš eša erlent rķki, ęšsta rįšamann, žjóšhöfšingja žess, fįna žess eša annaš višurkennt žjóšarmerki, fįna Sameinušu žjóšanna eša fįna Evrópurįšs, skal sęta sektum [eša fangelsi allt aš 2 įrum. Nś eru sakir miklar og varšar brot žį fangelsi allt aš 6 įrum.]1)]2)
[Sömu refsingu skal hver sį sęta, sem smįnar opinberlega eša hefur annars ķ frammi skammaryrši, ašrar móšganir ķ oršum eša athöfnum, eša ęrumeišandi ašdróttanir viš ašra starfsmenn erlends rķkis, sem staddir eru hér į landi.]3)
[Sömu refsingu skal hver sį sęta sem ógnar eša beitir valdi gagnvart sendierindreka erlends rķkis hér į landi eša ręšst inn į eša veldur skemmdum į sendirįšssvęši eša hótar slķku.]4)
   1)L. 82/1998, 26. gr. 2)L. 101/1976, 10. gr. 3)L. 47/1941, 2. gr. 4)L. 56/2002, 1. gr.
96. gr. …1)
   1)L. 82/1998, 27. gr.
97. gr. Mįl śt af brotum, sem ķ žessum kafla getur, skal žvķ ašeins höfša, aš [rįšherra]1) hafi lagt svo fyrir, og sęta žau öll [mešferš sakamįla].2)
   1)L. 162/2010, 88. gr. 2)L. 88/2008, 234. gr.

XI. kafli. Brot gegn stjórnskipan rķkisins og ęšstu stjórnvöldum žess.
98. gr. Veki mašur eša stżri uppreisn ķ žeim tilgangi aš breyta stjórnskipun rķkisins, žį varšar žaš fangelsi, ekki skemur en 3 įr eša ęvilangt.
Hver, sem tekur žįtt ķ žess konar uppreisn, svo og hver sį, sem sekur gerist um verknaš, er mišar aš žvķ aš breyta stjórnskipuninni į ólögmętan hįtt, skal sęta fangelsi allt aš 8 įrum.
99. gr. Hafist mašur nokkuš žaš aš, sem mišar til žess aš svipta [forsetann]1) eša žann, sem fer meš [forsetavald],1) lķfi, žį varšar žaš fangelsi ekki skemur en 6 įr.
   1)L. 100/1951, 1. gr.
100. gr. Hver, sem ręšst į Alžingi, svo aš žvķ eša sjįlfręši žess er hętta bśin, lętur boš śt ganga, sem aš žvķ lżtur, eša hlżšir slķku boši, skal sęta fangelsi ekki skemur en 1 įr, og getur refsingin oršiš ęvilangt fangelsi, ef sakir eru mjög miklar.
Sömu hegningu skal hver sį sęta, sem į sama hįtt misbrżtur viš [forsetann]1) eša žann, sem [forsetavald]1) hefur į hendi, rįšuneytin, landsdóminn eša hęstarétt.
   1)L. 100/1951, 1. gr.
[100. gr. a. [Fyrir hryšjuverk skal refsa meš allt aš ęvilöngu fangelsi hverjum sem fremur eitt eša fleiri af eftirtöldum brotum ķ žeim tilgangi aš valda almenningi verulegum ótta eša žvinga meš ólögmętum hętti ķslensk eša erlend stjórnvöld eša alžjóšastofnun til aš gera eitthvaš eša lįta eitthvaš ógert eša ķ žvķ skyni aš veikja eša skaša stjórnskipun eša stjórnmįlalegar, efnahagslegar eša žjóšfélagslegar undirstöšur rķkis eša alžjóšastofnunar:]1)
   1. manndrįp skv. 211. gr.,
   2. lķkamsįrįs skv. 218. gr.,
   3. frelsissviptingu skv. 226. gr.,
   4. raskar umferšaröryggi skv. 1. mgr. 168. gr., truflar rekstur almennra samgöngutękja o.fl. skv. 1. mgr. 176. gr. eša veldur stórfelldum eignaspjöllum skv. 2. mgr. 257. gr. og žessi brot eru framin į žann hįtt aš mannslķfum sé stefnt ķ hęttu eša valdiš miklu fjįrhagslegu tjóni,
   5. flugrįn skv. 2. mgr. 165. gr. eša veitist aš mönnum sem staddir eru ķ flughöfn ętlašri alžjóšlegri flugumferš skv. 3. mgr. 165. gr.,
   6. brennu skv. 2. mgr. 164. gr., veldur sprengingu, śtbreišslu skašlegra lofttegunda, vatnsflóši, skipreika, jįrnbrautar-, bifreišar- eša loftfarsslysi eša óförum annarra slķkra farar- eša flutningatękja skv. 1. mgr. 165. gr., veldur almennum skorti į drykkjarvatni eša setur skašleg efni ķ vatnsból eša vatnsleišslur skv. 1. mgr. 170. gr. eša lętur eitruš eša önnur hęttuleg efni ķ muni, sem ętlašir eru til sölu eša almennrar notkunar, skv. 1. mgr. 171. gr.
Sömu refsingu skal sį sęta sem ķ sama tilgangi hótar aš fremja žau brot sem talin eru ķ 1. mgr.]2)
   1)L. 149/2009, 4. gr. 2)L. 99/2002, 2. gr.
[100. gr. b. Hver sem beint eša óbeint styšur mann, félag eša hóp, sem fremur eša hefur žann tilgang aš fremja hryšjuverk skv. 100. gr. a, meš žvķ aš leggja fram fé eša veita annan fjįrhagslegan stušning, śtvega eša safna saman fjįrmagni eša meš öšrum hętti aš gera fjįrmagn ašgengilegt skal sęta fangelsi allt aš 10 įrum.]1)
   1)L. 99/2002, 2. gr.
[100. gr. c. Hver sem meš lišsinni ķ orši eša verki, fortölum, hvatningum eša į annan hįtt styšur refsiverša starfsemi eša sameiginlegt markmiš félags eša hóps, sem framiš hefur eitt eša fleiri brot gegn 100. gr. a eša 100. gr. b, og starfsemin eša markmišin fela ķ sér aš eitt eša fleiri slķk brot séu framin, skal sęta fangelsi allt aš 6 įrum.]1)
   1)L. 99/2002, 2. gr.
101. gr. Ef verknašur, sem refsing er lögš viš ķ XXIII., XXIV. eša XXV. kafla laga žessara, er hafšur ķ frammi viš [forsetann]1) eša žann, sem [forsetavald]1) hefur į hendi, enda eigi brotiš ekki undir 99. eša 100. gr., eykst refsing sś, sem viš broti er lögš, en žó ekki meira en svo, aš hśn tvöfaldist. …2)
[Sé slķkum verknaši beint gegn nįnustu vandamönnum forsetans, žannig aš įlķta megi, aš broti sé stefnt aš heimili hans, mį auka refsingu svo, aš viš hana sé bętt allt aš helmingi hennar.]3)
   1)L. 100/1951, 1. gr. 2)L. 82/1998, 28. gr. 3)L. 100/1951, 2. gr.
102. gr. Hver, sem leitast viš aš aftra žvķ, [aš fram fari kjör forseta],1) aš kosningar fari fram til Alžingis, bęjar- eša sveitarstjórna eša annarra opinberra starfa, svo og hver, sem rangfęrir eša ónżtir nišurstöšu slķkrar kosningar, skal sęta fangelsi allt aš 4 įrum.
[Sömu refsingu]2) varšar žaš, ef verknašur, slķkur sem aš ofan greinir, beinist aš lögheimilušum atkvęšagreišslum um opinber mįlefni.
   1)L. 100/1951, 3. gr. 2)L. 82/1998, 29. gr.
103. gr. Sį mašur skal sęta …1) fangelsi allt aš 2 įrum, eša sektum, ef sök er smįfelld, sem sekur gerist um eftirgreindar athafnir, žegar kosningar, sem ķ fyrri mįlsgrein 102. gr. getur, fara fram:
   1. Aflar sér eša öšrum ólöglega fęris į aš taka žįtt ķ atkvęšagreišslu.
   2. Leitast viš meš ólögmętri naušung, frelsisskeršingu eša misbeitingu ašstöšu yfirbošara aš fį mann til žess aš greiša atkvęši į įkvešinn hįtt eša til žess aš greiša ekki atkvęši.
   3. Kemur žvķ til leišar meš sviksamlegu atferli, aš mašur greišir ekki atkvęši, žó aš hann hafi ętlaš sér žaš, eša aš atkvęši hans ónżtist eša hefur önnur įhrif en kjósandinn ętlašist til.
   4. Greišir, lofar aš greiša eša bżšur manni fé eša annan hagnaš ķ žvķ skyni aš koma honum til žess aš greiša atkvęši į įkvešinn hįtt eša til žess aš greiša ekki atkvęši.
   5. Tekur viš, fer fram į aš fį eša lętur lofa sér fé eša öšrum hagnaši til žess aš greiša atkvęši į įkvešinn hįtt eša til žess aš greiša ekki atkvęši.
   1)L. 82/1998, 30. gr.
104. gr. …1)
   1)L. 82/1998, 31. gr.
105. gr. Mįl śt af brotum, sem ķ 99. og 101. gr. getur, skal žvķ ašeins höfša, aš [rįšherra]1) hafi lagt svo fyrir, og sęta žau öll [mešferš sakamįla].2)
   1)L. 162/2010, 88. gr. 2)L. 88/2008, 234. gr.

XII. kafli. Brot gegn valdstjórninni.
106. gr. Hver, sem ręšst meš ofbeldi eša hótunum um ofbeldi į opinberan starfsmann, žegar hann er aš gegna skyldustarfi sķnu eša śt af žvķ, og eins hver sį, sem į sama hįtt leitast viš aš hindra framkvęmd slķks starfa eša neyša starfsmanninn til žess aš framkvęma einhverja athöfn ķ embętti sķnu eša sżslan, skal sęta …1) fangelsi allt aš 6 įrum. [Ef brot samkvęmt žessari mįlsgrein beinist aš opinberum starfsmanni, sem aš lögum hefur heimild til lķkamlegrar valdbeitingar, mį beita fangelsi allt aš 8 įrum.]2) [Beita mį sektum, ef brot er smįfellt.]3)
[Sį sem tįlmar žvķ į annan hįtt aš handhafi lögregluvalds eša tollgęsluvalds gegni skyldustörfum sķnum skal sęta sektum eša fangelsi allt aš 2 įrum. Geri mašur öšrum opinberum starfsmanni slķkar tįlmanir žį varšar žaš sektum eša fangelsi allt aš 1 įri.]2)
[Nś hefur sį sem dęmdur er sekur um brot į žessari grein įšur sętt refsingu samkvęmt greininni eša honum hefur veriš refsaš fyrir brot sem tengt er aš öšru leyti viš vķsvitandi ofbeldi, og mį žį hękka refsingu allt aš helmingi.]2)
[Jafnfętis žeim opinberu starfsmönnum, sem ekki hafa heimild aš lögum til lķkamlegrar valdbeitingar, standa žeir menn sem dómari eša yfirvald kvešur sér til ašstošar viš rekstur opinbers starfs.]2)
   1)L. 82/1998, 32. gr. 2)L. 25/2007, 1. gr. 3)L. 101/1976, 11. gr.
107. gr. Hafi verknašur, sem ķ 106. gr. getur, veriš hafšur frammi af mannsöfnuši, skal forgöngumönnum og leištogum upphlaupsins refsaš meš žyngri refsingu aš tiltölu, og mį žį beita allt aš 8 įra fangelsi. [Ašrir žįtttakendur upphlaupsins, sem ofrķki hafa haft ķ frammi eša ekki hafa hlżšnast skipun yfirvalds er skoraš hefur į mannsöfnušinn aš sundrast, skulu sęta fangelsi allt aš 6 įrum eša sektum ef brot er smįfellt.]1)
   1)L. 25/2007, 2. gr.
108. gr. [Hver sem beitir annan mann eša nįna vandamenn hans eša ašra honum tengda lķkamlegu ofbeldi, ólögmętri naušung eša hótun skv. 233. gr. vegna skżrslugjafar hans hjį lögreglu eša fyrir dómi skal sęta fangelsi allt aš 6 įrum eša sektum ef sérstakar mįlsbętur eru fyrir hendi.]1)
   1)L. 39/2000, 6. gr.
109. gr. [Hver sem gefur, lofar eša bżšur opinberum starfsmanni, [alžingismanni eša geršarmanni]1) gjöf eša annan įvinning, sem hann į ekki tilkall til, ķ žįgu hans eša annarra, til aš fį hann til aš gera eitthvaš eša lįta eitthvaš ógert sem tengist opinberum skyldum hans skal sęta fangelsi allt aš [4 įrum]1) eša sektum ef mįlsbętur eru fyrir hendi.
[Sömu refsingu skal sį sęta sem beinir slķku aš erlendum opinberum starfsmanni, erlendum kvišdómanda, erlendum geršarmanni, manni sem į sęti į erlendu fulltrśažingi sem hefur stjórnsżslu meš höndum, starfsmanni alžjóšastofnunar, manni sem į sęti į žingi slķkrar stofnunar eša į opinberu löggjafaržingi ķ erlendu rķki, dómara sem į sęti ķ alžjóšlegum dómstóli eša starfsmanni viš slķkan dómstól, ķ žvķ skyni aš fį hann til aš gera eitthvaš eša lįta eitthvaš ógert sem tengist opinberum skyldum hans.]1)
Sömu refsingu skal enn fremur sį sęta sem beinir slķku aš manni, sem heldur žvķ fram eša veitir vissu fyrir aš hann geti haft óešlileg įhrif į įkvaršanatöku manns sem fjallaš er um ķ 1. og 2. mgr. žessarar greinar, ķ žvķ skyni aš fį hann til aš beita žessum įhrifum.
Enn fremur skal sęta sömu refsingu sį mašur sem heldur žvķ fram eša veitir vissu fyrir aš hann geti haft óešlileg įhrif į įkvaršanatöku manns, sem fjallaš er um ķ 1. og 2. mgr. žessarar greinar, og heimtar, tekur viš eša lętur lofa sér eša öšrum gjöfum eša öšrum įvinningi, sem hann į ekki tilkall til, įn tillits til žess hvort įhrifunum er beitt eša hvort žau leiša til žess markmišs sem stefnt var aš.]2)
   1)L. 5/2013, 4. gr. 2)L. 125/2003, 2. gr.
110. gr. Hafi fangar, sem eru ķ [fangelsi],1) sammęlst um aš hjįlpast aš aš strjśka, žį varšar žaš fangelsi …2) allt aš 3 įrum.
   1)L. 82/1998, 34. gr. 2)L. 42/1985, 9. gr.
111. gr. Hver, sem frelsar handtekinn mann, fanga eša mann, sem hafšur er ķ opinberri gęslu, svo og hver sį, sem hvetur eša hjįlpar slķkum manni til aš losna śr haldi, skal sęta …1) fangelsi allt aš 2 įrum, eša sektum, ef mįlsbętur eru.
Hver, sem ólöglega setur sig ķ samband viš handtekinn mann, fanga eša mann, sem hafšur er ķ opinberri gęslu, skal sęta sektum eša [fangelsi]1) allt aš 6 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 35. gr.
112. gr. Hver, sem ašstošar mann, sem eftirför er veitt fyrir brot, til aš komast undan handtöku eša refsingu, meš žvķ aš fela hann, hjįlpa honum til aš flżja eša strjśka eša segja rangt til, hver hann sé, skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri.
Sömu refsingu varšar žaš aš tįlma rannsókn brots meš žvķ aš eyšileggja, breyta eša koma undan hlutum, sem fręšslu geta veitt viš rannsóknina, eša meš žvķ aš raska ummerkjum brots.
Hafi einhver framiš verknaš, sem lżst er ķ žessari grein, ķ žvķ skyni aš koma sjįlfum sér eša nįnum vandamönnum sķnum undan eftirför eša refsingu, žį er žaš refsilaust.
   1)L. 82/1998, 36. gr.
113. gr. Taki mašur burt eša ónżti innsigli eša merki, sem sett hefur veriš aš opinberri rįšstöfun, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.
Hver, sem tekur burt eša skemmir auglżsingu, sem sett hefur veriš upp af hįlfu hins opinbera, skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 3 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 36. gr.
114. gr. Hver, sem ręšur menn innan ķslenska rķkisins til erlendrar heržjónustu, skal sęta …1) fangelsi allt aš 2 įrum.
   1)L. 82/1998, 37. gr.
115. gr. Hver, sem opinberlega skżrir heimildarlaust eša vķsvitandi rangt frį žvķ, sem fram hefur fariš viš kosningar žęr og atkvęšagreišslur, sem ķ 102. gr. getur, eša žvķ, sem gerst hefur į fundum eša starfi opinberra samkomna, nefnda, stjórnvalda eša dómstóla, skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 38. gr.
116. gr. Hver, sem tekur sér eitthvert opinbert vald, sem hann ekki hefur, skal sęta sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri]1) eša, ef miklar sakir eru, fangelsi allt aš 2 įrum.
   1)L. 82/1998, 39. gr.
117. gr. Hver, sem vķsvitandi eša af gįleysi notar opinberlega eša ķ ólögmętum tilgangi einkenni, merki eša einkennisbśning, sem įskilinn er ķslenskum eša erlendum stjórnvöldum eša hermönnum, eša einkenni, merki eša bśning, sem er svo įžekkur hinum ofannefndu, aš hętta er į, aš į verši villst, skal sęta sektum.

XIII. kafli. Brot į almannafriši og allsherjarreglu.
118. gr. Ef mašur kemur af staš upphlaupi ķ žvķ skyni aš beita menn eša muni ofbeldi eša ógna meš, aš žvķ verši beitt, žį varšar žaš fangelsi allt aš 3 įrum …1)
Sömu refsingu skulu žeir menn sęta, sem gerst hafa leištogar slķks upphlaups, eftir aš žaš var byrjaš.
Ašrir žįtttakendur upphlaupsins, sem ofrķki hafa haft ķ frammi eša ekki hafa hlżšnast skipan yfirvalds, er skoraš hefur į mannsöfnušinn aš sundrast, skulu sęta vęgari refsingu aš tiltölu, og mį dęma žeim žįtttakendum sektir, sem ekki hafa beitt ofrķki.
Hafi eitthvert žaš brot veriš framiš, sem var markmiš upphlaupsins, skal beita žyngri refsingum, mišaš viš žįtttöku hvers eins, eftir žvķ, sem aš framan segir, og mį žį dęma allt aš 6 įra fangelsi, nema broti sé svo variš, aš žyngri hegning liggi viš.
   1)L. 82/1998, 40. gr.
119. gr. Hafi upphlaup įtt sér staš, įn žess aš įkvęši 118. gr. eigi viš um žaš, og mannsöfnušinum hefur veriš skipaš į löglegan hįtt af yfirvaldi aš sundrast, žį skal žeim žįtttakendum, sem hlżšnast ekki skipuninni, enda žótt žeir viti um hana, refsaš meš sektum eša [fangelsi]1) allt aš 3 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 41. gr.
120. gr. Ef mašur gabbar lögreglumenn, brunališ, björgunarliš eša annaš hjįlparliš, meš žvķ aš kalla eftir hjįlp aš įstęšulausu eša meš misnotkun brunaboša eša annarra hęttumerkja, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi]1) allt aš 3 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 42. gr.
[120. gr. a. [Nś veitir mašur vķsvitandi rangar upplżsingar eša lętur uppi vķsvitandi rangar tilkynningar, sem eru fallnar til aš vekja ótta um lķf, heilbrigši eša velferš manna, um atriši sem varša loftferšaöryggi eša öryggi ķ flughöfn varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš žremur įrum. Sömu refsingu varšar aš śtbreiša žess hįttar oršróm gegn betri vitund.]2)]3)
   1)L. 82/1998, 43. gr. 2)L. 16/1990, 2. gr. 3)L. 41/1973, 2. gr.
121. gr. Hver, sem opinberlega hvetur menn til refsiveršra verka, skal sęta …1) fangelsi allt aš 2 įrum, eša sektum, ef mįlsbętur eru, nema brot hans varši žyngri refsingu aš lögum.
Hver, sem opinberlega og greinilega fellst į eitthvert žeirra brota, er ķ X. eša XI. kafla laga žessara getur, sęti sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri.
   1)L. 82/1998, 44. gr.
122. gr. Hver, sem hindrar žaš, aš löglegur mannfundur sé haldinn, skal sęta sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri],1) eša fangelsi allt aš 2 įrum, ef miklar sakir eru, einkum ef ofrķki eša ógnun ķ framferši hefur veriš višhaft.
Raski nokkur fundarfriši į lögbošnum samkomum um opinber mįlefni meš hįreysti eša uppivöšslu, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi]1) allt aš 3 mįnušum.
Sömu refsingu skal sį sęta, sem į sama hįtt truflar opinbera gušsžjónustu eša ašrar kirkjuathafnir eša raskar śtfararhelgi.
   1)L. 82/1998, 45. gr.
123. gr. Hver, sem af įsettu rįši eša stórfelldu gįleysi gerist ölvašur og stofnar žannig į sig kominn ķ hęttu öšrum mönnum eša talsveršum fjįrveršmętum, skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum, einkum ef brot er ķtrekaš eša miklar sakir aš öšru leyti.
…2)
   1)L. 82/1998, 46. gr. 2)L. 101/1976, 1. gr.
124. gr. Ef nokkur raskar grafarhelgi eša gerist sekur um ósęmilega mešferš į lķki, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.
Sömu refsingu varšar žaš aš fara ósęmilega meš hluti, sem teljast til kirkna og nota į viš kirkjulegar athafnir.
   1)L. 82/1998, 47. gr.
125. gr. Hver, sem opinberlega dregur dįr aš eša smįnar trśarkenningar eša gušsdżrkun löglegs trśarbragšafélags, sem er hér į landi, skal sęta sektum eša [fangelsi allt aš 3 mįnušum].1) Mįl skal ekki höfša, nema aš fyrirlagi saksóknara.
   1)L. 82/1998, 48. gr.
126. gr. Hafi mašur fengiš vitneskju um, aš fyrirhugaš er eša hafiš eitthvert žeirra brota, sem 86., 87., 89., 91., 98., 99. eša 100. gr. laga žessara getur, eša annaš brot, sem lķfi eša velferš manna eša mikilvęgum žjóšfélagsveršmętum er bśin hętta af, og hann reynir ekki af fremsta megni aš koma ķ veg fyrir brotiš eša afleišingar žess, žar į mešal, ef žörf krefur, meš žvķ aš tilkynna yfirvöldum vitneskju sķna, žį skal hann, ef brotiš er eftir žaš framiš eša reynt er aš fremja žaš, sęta …1) fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef miklar mįlsbętur eru fyrir hendi. En hafi hann lįtiš žetta hjį lķša sökum žess, aš hann gat ekki gert žaš įn žess aš stofna lķfi, heilbrigši eša velferš sjįlfs sķn eša nįnustu vandamanna ķ hęttu, žį skal honum ekki refsaš.
   1)L. 82/1998, 49. gr.
127. gr. Hver, sem ekki sinnir kvašningu yfirvalds um ašstoš til žess aš koma ķ veg fyrir brot eša annan ófarnaš, sem lķfi, heilbrigši eša velferš manna er bśin hętta af, žótt hann hefši getaš veitt ašstošina įn žess aš stofna sér eša verulegum hagsmunum ķ hęttu, skal sęta sektum eša [fangelsi]1) allt aš 3 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 50. gr.

XIV. kafli. Brot ķ opinberu starfi.
128. gr. Ef opinber starfsmašur, [alžingismašur eša geršarmašur]1) heimtar, tekur viš eša lętur lofa sér eša öšrum gjöfum eša öšrum įvinningi, sem hann į ekki tilkall til, ķ sambandi viš framkvęmd starfa sķns, žį skal hann sęta …2) fangelsi allt aš 6 įrum, eša sektum, ef mįlsbętur eru.
[Sömu refsingu skal sęta erlendur opinber starfsmašur, erlendur kvišdómandi, erlendur geršarmašur, mašur sem į sęti į erlendu fulltrśažingi sem hefur stjórnsżslu meš höndum, starfsmašur alžjóšastofnunar, mašur sem į sęti į žingi slķkrar stofnunar eša į opinberu löggjafaržingi ķ erlendu rķki, dómari sem į sęti ķ alžjóšlegum dómstóli eša starfsmašur viš slķkan dómstól, sem heimtar, tekur viš eša lętur lofa sér eša öšrum gjöfum eša öšrum įvinningi, sem hann į ekki tilkall til, ķ sambandi viš framkvęmd starfa sķns.]1)
   1)L. 5/2013, 5. gr. 2)L. 82/1998, 51. gr.
129. gr. Ef opinber starfsmašur heimtar eša tekur sér eša öšrum til įvinnings viš sköttum eša gjöldum, [žar į mešal žjónustugjöldum],1) sem gjaldandi skuldar ekki, žį varšar žaš fangelsi allt aš 6 įrum, enda liggi ekki žyngri refsing viš verknašinum eftir öšrum įkvęšum laganna. Vęgari refsingu aš tiltölu skal beita, ef sökunautur hefur ķ upphafi tekiš viš gjaldinu ķ žeirri trś, aš gjaldandinn skuldaši žaš, en heldur gjaldinu sķšan ķ įvinningsskyni, eftir aš hann komst aš hinu rétta. …2)
   1)L. 54/2003, 1. gr. 2)L. 82/1998, 52. gr.
130. gr. Ef handhafi dómsvalds eša annars opinbers śrskuršarvalds um lögskipti gerist sekur um ranglęti viš śrlausn mįls eša mešferš žess ķ žvķ skyni, aš nišurstašan verši ranglįt, žį skal hann sęta fangelsi allt aš 6 įrum.
Hafi verknašurinn haft eša veriš ętlaš aš hafa ķ för meš sér velferšarmissi fyrir nokkurn mann, žį skal refsingin vera fangelsi ekki skemur en 2 įr og allt aš 16 įrum.
131. gr. Ef dómari eša annar opinber starfsmašur, sem į aš halda uppi refsivaldi rķkisins, beitir ólöglegri ašferš til žess aš koma manni til jįtningar eša sagna, framkvęmir ólöglega handtöku, fangelsan eša [leit]1) eša leggur aš ólögum hald į skjöl eša ašra muni, žį varšar žaš sektum …2) eša fangelsi allt aš 3 įrum.
   1)L. 54/2003, 2. gr. 2)L. 82/1998, 53. gr.
132. gr. [Ef opinber starfsmašur, sem ķ 130. gr. eša 131. gr. getur, gętir ekki af įsetningi eša stórfelldu gįleysi lögmętra ašferša viš mešferš mįls eša śrlausn, handtöku, hald, leit, fangelsan eša framkvęmd refsingar, eša viš beitingu annarra įžekkra śrręša, žį skal hann sęta sektum eša fangelsi allt aš 1 įri, nema brot hans varši žyngri refsingu aš lögum.]1)
   1)L. 54/2003, 3. gr.
133. gr. [Ef opinber starfsmašur, sem į aš gęta fanga, ž.m.t. sakbornings sem sviptur hefur veriš frelsi sķnu, eša annast framkvęmd refsidóma, lętur fanga eša sakborning komast undan, tįlmar framkvęmd dóms, hlķfir manni viš aš taka śt hegningu eša kemur žvķ til leišar aš refsing er framkvęmd meš öšru og vęgara móti en męlt er, žį varšar žaš fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef brot er smįfellt.]1)
   1)L. 54/2003, 4. gr.
134. gr. Misnoti opinber starfsmašur stöšu sķna til žess aš neyša mann til aš gera eitthvaš, žola eitthvaš eša lįta eitthvaš ógert, žį skal hann sęta …1) fangelsi allt aš 3 įrum.
   1)L. 82/1998, 56. gr.
135. gr. Ef opinber starfsmašur tekur žįtt ķ embęttis- eša sżslunarbroti annars opinbers starfsmanns, sem undir hann er gefinn, eša leitast viš aš koma honum til aš fremja slķkt brot, žį skal hann sęta žeirri refsingu, sem viš žvķ broti liggur, en žó svo aukinni, aš bętt sé viš hana allt aš helmingi hennar.
136. gr. Opinber starfsmašur, sem segir frį nokkru, er leynt į aš fara og hann hefur fengiš vitneskju um ķ starfi sķnu eša varšar embętti hans eša sżslan, skal sęta …1) fangelsi allt aš einu įri. Hafi hann gert žaš til žess aš afla sér eša öšrum óréttmęts įvinnings, eša noti hann slķka vitneskju ķ žvķ skyni, mį beita fangelsi allt aš 3 įrum.
Sömu refsingu skal sį sęta, sem lįtiš hefur af opinberu starfi og eftir žaš segir frį eša misnotar į ofangreindan hįtt vitneskju, sem hann hafši fengiš ķ stöšu sinni og leynt į aš fara.
   1)L. 82/1998, 57. gr.
137. gr. Ef opinber starfsmašur, sem hefur [póst- eša fjarskiptažjónustu]1) į hendi, rķfur heimildarlaust upp, ónżtir eša skżtur undan bréfum eša sendingum, sem afhent eru til flutnings meš pósti, eša ónżtir, aflagar eša skżtur undan skeytum, sem veitt hefur veriš vištaka til fyrirgreišslu, žį varšar žaš …2) fangelsi allt aš 3 įrum. [Sama į viš um starfsmann lögašila sem fengiš hefur opinbert leyfi til póstžjónustu eša til aš annast fjarskipti į grundvelli slķks leyfis eša verktaka sem sinnir póst- eša fjarskiptažjónustu į įbyrgš lögašila.]1)
   1)L. 54/2003, 5. gr. 2)L. 82/1998, 58. gr.
138. gr. Nś hefur opinber starfsmašur gerst sekur um refsilagabrot meš verknaši, sem telja veršur misnotkun į stöšu hans, og viš žvķ broti er ekki lögš sérstök refsing sem broti ķ embętti eša sżslan, žį skal hann sęta žeirri refsingu, sem viš žvķ broti liggur, en žó svo aukinni, aš bętt sé viš hana allt aš helmingi hennar.
139. gr. Hafi opinber starfsmašur, ķ öšrum tilfellum en lżst er hér aš framan, misnotaš stöšu sķna sér eša öšrum til įvinnings eša til žess aš gera nokkuš žaš, sem hallar réttindum einstakra manna eša hins opinbera, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 2 įrum.
   1)L. 82/1998, 59. gr.
140. gr. Opinber starfsmašur, sem synjar eša af įsettu rįši lętur farast fyrir aš gera žaš, sem honum er bošiš į löglegan hįtt, sęti sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)
   1)L. 82/1998, 60. gr.
141. gr. Opinber starfsmašur, sem sekur gerist um stórfellda eša ķtrekaša vanrękslu eša hiršuleysi ķ starfi sķnu, skal sęta sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)
   1)L. 82/1998, 61. gr.
[141. gr. a. Opinber starfsmašur skv. 128., 129., 134., 135., 138., 139., 140. og 141. gr. žessara laga telst sį sem vegna stöšu sinnar eša heimildar ķ lögum getur tekiš eša haft įhrif į įkvaršanir um réttindi og skyldur einstaklinga eša lögašila eša rįšstafaš eša haft įhrif į rįšstöfun opinberra hagsmuna.]1)
   1)L. 54/2003, 6. gr.

XV. kafli. Rangur framburšur og rangar sakargiftir.
142. gr. [Hver, sem skżrir rangt frį einhverju fyrir rétti eša stjórnvaldi, sem hefur heimild til heitfestingar, skal sęta fangelsi allt aš 4 įrum. Hafi skżrsla veriš heitfest skal virša žaš refsingu til žyngingar.
Sé skżrsla röng ķ atrišum, sem ekki varša mįlefni žaš, sem veriš er aš kanna, mį beita sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)]2)
   1)L. 82/1998, 62. gr. 2)L. 101/1976, 12. gr.
143. gr. Ekki varšar žaš sökunaut ķ opinberu refsimįli refsingu, žó aš hann skżri rangt frį mįlavöxtum. Žeim manni skal ekki heldur refsaš, sem rangt hefur skżrt frį atvikum vegna žess aš réttar upplżsingar um žau hefšu getaš bakaš honum refsiįbyrgš ķ slķku mįli, eša hann hafši įstęšu til aš halda, aš svo vęri.
[Hafi mašur boriš rangt fyrir rétti eša stjórnvaldi, sem ķ 1. mgr. 142. gr. getur, um atriši, sem honum var óheimilt aš skżra frį eša heimilt aš neita aš gefa skżrslu um, mį fęra hegningu nišur og jafnvel lįta hana falla nišur, ef mįlsbętur eru.]1)
   1)L. 101/1976, 13. gr.
144. gr. Hafi mašur af stórfelldu gįleysi gerst sekur um verknaš, sem refsiveršur vęri eftir 142. gr. eša 2. mgr. 143. gr., ef um įsetningsverk hefši veriš aš ręša, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi allt aš 6 mįnušum].1)
   1)L. 82/1998, 63. gr.
145. gr. [Hafi mašur, įn žess aš brot hans varši viš įkvęši 142. gr., gefiš opinberu stjórnvaldi ranga yfirlżsingu aš višlögšum drengskap eša į annan samsvarandi hįtt, žar sem slķk ašferš er bošin eša heimiluš, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri],1) en fangelsi allt aš 2 įrum, ef sök er stórfelld.]2)
   1)L. 82/1998, 64. gr. 2)L. 101/1976, 14. gr.
146. gr. Ef mašur aš öšru leyti gefur opinberu stjórnvaldi ranga yfirlżsingu um mįlefni, sem honum er skylt aš gefa upplżsingar um, žį skal hann sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 4 mįnušum.
Įkvęši 1. mgr. 143. gr. koma hér til greina eftir žvķ, sem viš į.
   1)L. 82/1998, 65. gr.
147. gr. Ef mašur annars lętur uppi ranga skriflega yfirlżsingu eša gefur skriflegt vottorš um eitthvaš, sem honum er ekki kunnugt um, og žaš er ętlaš til notkunar ķ dómsmįlum, öšrum mįlefnum, sem varša hiš opinbera eša geršardómsmįlum, žį skal hann sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 4 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 66. gr.
148. gr. Hver, sem meš rangri kęru, röngum framburši, rangfęrslu eša undanskoti gagna, öflun falsgagna eša į annan hįtt leitast viš aš koma žvķ til leišar, aš saklaus mašur verši sakašur um eša dęmdur fyrir refsiveršan verknaš, skal sęta …1) fangelsi allt aš 10 įrum. Viš įkvöršun refsingar skal hafa hlišsjón af žvķ, hversu žung hegning er lögš viš broti žvķ, sem sagt er eša gefiš til kynna, aš viškomandi hafi drżgt. …2) Hafi brot haft eša veriš ętlaš aš hafa ķ för meš sér velferšarmissi fyrir nokkurn mann, žį skal refsaš meš fangelsi ekki skemur en 2 įr og allt aš 16 įrum.
Įkveša mį ķ dómi, eftir beišni žess, sem fyrir óréttinum hefur oršiš, aš nišurstaša dóms og žaš af forsendum hans, sem dómur telur hęfilegt, skuli birt aš opinberri tilhlutan ķ einu eša fleirum opinberum blöšum eša ritum.
   1)L. 82/1998, 67. gr. 2)L. 101/1976, 15. gr.
149. gr. Hver, sem gerist sekur um rangan uppljóstur til yfirvalds um aš refsiveršur verknašur hafi veriš framinn, svo og hver sį, sem ber fram rangar kęrur viš [forsetann],1) Alžingi, dómstóla eša yfirvald, skal sęta sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].2)
   1)L. 100/1951, 4. gr. 1)L. 82/1998, 68. gr.

XVI. kafli. Peningafals og önnur brot, er varša gjaldmišil.
150. gr. Hver, sem falsar peninga ķ žvķ skyni aš koma žeim ķ umferš sem ósviknum gjaldeyri, svo og hver sį, sem ķ sama skyni aflar sér eša öšrum falsašra peninga, skal sęta fangelsi allt aš 12 įrum.
Sé fölsun framkvęmd į žann hįtt, aš skert er efnisverš gjaldgengrar myntar, skal refsingin vera fangelsi allt aš 4 įrum.
151. gr. Hver, sem lętur śti peninga, sem hann veit aš eru falsašir, skal sęta sömu refsingu sem hefši hann sjįlfur falsaš žį. Hafi hann haldiš, aš peningarnir vęru ósviknir, žegar hann fékk žį, mį beita [fangelsi allt aš 1 įri]1) eša sektum.
   1)L. 82/1998, 69. gr.
152. gr. Hver, sem lętur śti peninga, sem hann hefur grun um aš séu falsašir, skal sęta …1) fangelsi allt aš 2 įrum. Hafi hann haldiš, aš peningarnir vęru ósviknir, žegar hann fékk žį, mį beita sektum, og jafnvel, ef mįlsbętur eru, lįta refsingu falla nišur.
   1)L. 82/1998, 70. gr.
153. gr. Žaš varšar sektum aš bśa til, flytja inn eša dreifa śt mešal manna hlutum, sem aš gerš og frįgangi lķkjast mjög peningum eša veršbréfum, sem ętluš eru til žess aš ganga manna į milli.
154. gr. Sektum eša [fangelsi]1) allt aš 3 mįnušum skal sį sęta, sem įn heimildar ķ lögum bżr til, flytur inn eša lętur śti handhafabréf, sem notuš kunna aš verša til žess aš ganga sem gjaldmišill manna į milli, hvort heldur almennt eša innan sérstaks flokks manna, eša vęnta mį, aš notuš verši į žann hįtt. Įkvęši žessarar greinar taka ekki til erlendra peningasešla.
   1)L. 82/1998, 71. gr.

XVII. kafli. Skjalafals og önnur brot, er varša sżnileg sönnunargögn.
155. gr. Hver, sem notar falsaš skjal til žess aš blekkja meš žvķ ķ lögskiptum, skal sęta fangelsi allt aš 8 įrum. Skal žaš einkum metiš refsingu til žyngingar, ef skjališ er notaš sem opinbert skjal, višskiptabréf eša erfšaskrį.
[Sömu refsingu varšar aš nota fölsuš gögn, sem geymd eru į tölvutęku formi, til aš blekkja meš žeim ķ lögskiptum.]1)
Hafi ašeins veriš um lķtilręši aš tefla, eša miklar mįlsbętur eru aš öšru leyti, einkum ef fremjandi hefur ekki ętlaš aš baka öšrum tjón, mį beita [fangelsi allt aš 1 įri]2) eša sektum.
   1)L. 30/1998, 1. gr. 2)L. 82/1998, 72. gr.
156. gr. Sömu refsingu, sem ķ 155. gr. getur, skal sį sęta, sem notar skjal meš ófalsašri undirritun, til žess aš blekkja meš žvķ ķ lögskiptum, enda hafi śtgefandi žess veriš gabbašur til aš undirrita skjališ ķ žeirri trś, aš žaš vęri annaš skjal eša skjal meš öšru efni.
157. gr. Noti mašur ófalsaš skjal svo sem žaš varšaši annan mann en žann, sem žaš į viš, eša meš öšrum hętti gagnstętt žvķ, sem til var ętlast, og žetta er gert til žess aš blekkja meš žvķ ķ lögskiptum, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.
[Įkvęši 1. mgr. eiga einnig viš um notkun ófalsašra gagna sem geymd eru į tölvutęku formi.]2)
   1)L. 82/1998, 73. gr. 2)L. 30/1998, 2. gr.
158. gr. Ef mašur tilgreinir eitthvaš ranglega ķ opinberu skjali eša ķ bók eša ķ annars konar skjölum eša bókum, sem honum er skylt aš gefa śt eša rita, eša mašur tilgreinir eitthvaš ranglega ķ skjali eša bók, sem hann gefur śt eša heldur ķ starfi, sem opinbera löggildingu žarf til aš rękja, og žaš er gert til žess aš blekkja meš žvķ ķ lögskiptum, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef mįlsbętur eru.
Sömu refsingu varšar žaš aš nota žess hįttar röng gögn ķ lögskiptum, sem vęru žau rétt aš efni til.
[Įkvęši 1. og 2. mgr. eiga einnig viš um rangfęrslu og notkun upplżsinga og gagna sem geymd eru į tölvutęku formi.]2)
   1)L. 82/1998, 74. gr. 2)L. 30/1998, 3. gr.
159. gr. Nś hefur opinber stimpill eša merki, er sönnun skal veita fyrir žvķ, aš hlutur sé ósvikinn, eša fyrir uppruna hans, gęšum, tegund eša magni, veriš sett į hlut įn heimildar eša meš fölsun, og skal žį sį, sem notar hlutinn til žess aš blekkja ašra meš honum ķ višskiptum, sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 3 įrum.
Sömu refsingu skal sį sęta, sem ķ sama skyni kemur žvķ til leišar meš svikum, aš žess hįttar opinber stimpill eša merki sé sett į hluti, sem ekki eru til žess fallnir, eša notar slķka hluti.
Noti mašur ķ sama skyni hluti, sem einkastimpill eša einkamerki hefur ranglega veriš sett į, eša annaš merki, sem į aš segja til einhvers atrišis um hlutinn, sem mįli skiptir ķ višskiptum manna, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri.
Refsingu eins og aš ofan greinir skal ennfremur sį sęta, sem ķ žvķ skyni aš blekkja ķ višskiptum notar hluti, eftir aš stimpill, merki eša annaš auškenni, sem löglega hafši veriš į hlutinn sett, hefur veriš numiš burtu eša rangfęrt.
   1)L. 82/1998, 75. gr.
160. gr. Ef mašur notar ķ atvinnuvegi sķnum röng męlitęki eša vogarįhöld ķ žvķ skyni aš blekkja ašra ķ višskiptum, žį varšar žaš fangelsi allt aš 2 įrum …1) Sé sökin stórfelld, og eins ef manni veršur slķkt į oftar, mį žyngja hegningu allt aš 6 įra fangelsi.
   1)L. 82/1998, 76. gr.
161. gr. Hver, sem notar fölsuš póstfrķmerki, stimpilmerki eša önnur slķk merki, sem notuš eru sem sönnun fyrir greišslu opinberra gjalda, skal sęta fangelsi allt aš 8 įrum. Lęgri refsingu aš tiltölu skal sį sęta, sem notar stimpilmerki eša frķmerki, sem įšur hefur veriš notaš, eftir aš merkiš um notkunina hefur veriš numiš burtu.
Žaš varšar sektum aš bśa til, flytja inn eša dreifa śt hlutum, sem aš gerš og frįgangi lķkjast mjög stimpilmerkjum, póstfrķmerkjum eša öšrum slķkum greišslumerkjum.
162. gr. Hver, sem rangfęrir sönnunargögn eša kemur fram meš röng sönnunargögn ķ žvķ skyni aš hafa įhrif į śrslit dómsmįls, skal sęta fangelsi allt aš 2 įrum. [Ef mįlsbętur eru og brot varšar ekki žyngri refsingu aš lögum mį beita sektum eša fangelsi allt aš 1 įri.]1)
Hver, sem til žess aš halla eša fyrirgera rétti annarra, eyšileggur sönnunargagn, kemur žvķ undan eša gerir žaš ónothęft aš öllu eša einhverju leyti, skal sęta fangelsi allt aš 2 įrum …1)
Nś hefur mašur framiš verknaš žann, sem ķ 1. eša 2. mgr. getur, į gögnum, sem kynnu aš hafa oršiš af atriši um sekt hans ķ [sakamįli],2) og er žį žaš verk refsilaust.
   1)L. 82/1998, 77. gr. 2)L. 88/2008, 234. gr.
163. gr. Hver, sem ķ blekkingarskyni setur ranglega nišur, flytur til, nemur į brott, rangfęrir eša eyšileggur marksteina eša önnur merki, sem sżna skulu takmörk fasteignaréttinda, žar į mešal vatnsréttinda, skal sęta fangelsi allt aš 3 įrum …,1) eša sektum, ef brot er smįfellt.
   1)L. 82/1998, 78. gr.

XVIII. kafli. Brot, sem hafa ķ för meš sér almannahęttu.
164. gr. Valdi mašur eldsvoša, sem hefur ķ för meš sér almannahęttu, žį varšar žaš fangelsi ekki skemur en 6 mįnuši.
Refsing skal žó ekki vera lęgri en 2 įra fangelsi, hafi sį, er verkiš vann, séš fram į, aš mönnum mundi vera af žvķ bersżnilegur lķfshįski bśinn eša eldsvošinn mundi hafa ķ för meš sér augljósa hęttu į yfirgripsmikilli eyšingu į eignum annarra manna.
165. gr. Fangelsi skal sį sęta, sem bakar öšrum tjón į lķfi, lķkama eša eignum, meš žvķ aš valda sprengingu, śtbreišslu skašlegra lofttegunda, vatnsflóši, skipreika, jįrnbrautar-, bifreišar- eša loftfarsslysi eša óförum annarra slķkra farar- eša flutningatękja.
[Nś beitir mašur, sem er ķ loftfari, ofbeldi eša hótun um ofbeldi eša annarri ólögmętri ašferš til aš nį valdi į stjórn loftfars eša grķpur į annan hįtt ólöglega inn ķ stjórn žess og flug, og varšar žaš fangelsi ekki skemur en 2 įr. Ef alveg sérstaklega stendur į, getur refsing oršiš lęgri. …1)]2) [Sama gildir ef gripiš er inn ķ stjórn skips eša botnfastra mannvirkja į landgrunninu.]3)
[Sömu refsingu og ķ 2. mgr. žessarar greinar skal sį sęta sem meš ofbeldi eša hótun um ofbeldi veitist aš mönnum sem staddir eru ķ flughöfn ętlašri alžjóšlegri flugumferš, enda valdi verknašur eša sé til žess fallinn aš valda almannahęttu.
Įkvęši 166., 167. og 169. gr. eiga einnig viš um brot į 2. og 3. mgr.]4)
   1)L. 16/1990, 3. gr. 2)L. 41/1973, 3. gr. 3)L. 70/2002, 2. gr. 4)L. 16/1990, 4. gr.
166. gr. Hafi verknašur, sem lżst er ķ 164. eša 165. gr., veriš framinn ķ žeim tilgangi aš koma af staš uppreisn, fjöldarįnum eša annarri slķkri röskun į žjóšskipulagi eša allsherjarreglu, žį skal beita fangelsisrefsingu, sem ekki sé skemmri en 4 įr.
167. gr. Ef brot, sem ķ 164. eša 165. gr. getur, er framiš af gįleysi, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 3 įrum.
   1)L. 82/1998, 79. gr.
168. gr. Ef mašur raskar öryggi jįrnbrautarvagna, skipa, loftfara, bifreiša eša annarra slķkra farar- eša flutningatękja, eša umferšaröryggi į alfaraleišum, įn žess aš verknašur hans varši viš 165. gr., žį skal hann sęta fangelsi allt aš 6 įrum …1) [Sama gildir ef raskaš er öryggi botnfastra mannvirkja į landgrunninu.]2)
Ef brot er framiš af gįleysi, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)
   1)L. 82/1998, 80. gr. 2)L. 70/2002, 3. gr.
169. gr. Sį mašur skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš einu įri, sem lętur hjį lķša aš gera žaš, sem ķ hans valdi stendur, til žess aš vara viš eša afstżra eldsvoša, sprengingu, śtbreišslu skašlegra lofttegunda, vatnsflóši, skipreika, öšrum umferšarslysum eša žess hįttar óförum, sem mönnum eša miklum veršmętum er bśinn hįski af, enda hefši hann getaš gert žaš įn žess aš stofna verulegum hagsmunum sķnum eša annarra ķ hęttu.
   1)L. 82/1998, 81. gr.
[169. gr. a. Hver sį sem ólöglega tekur viš, hefur ķ vörslum sķnum, notar, flytur, breytir, losar eša dreifir kjarnakleyfum efnum og stofnar meš žvķ lķfi manna, heilsu eša eignum ķ hįska skal sęta fangelsi allt aš 6 įrum.
Ef brot skv. 1. mgr. hefur ķ för meš sér almannahęttu varšar žaš fangelsi allt aš 16 įrum.]1)
   1)L. 70/2002, 4. gr.
170. gr. Hver, sem stofnar lķfi manna eša heilsu ķ hęttu meš žvķ aš valda almennum skorti į drykkjarvatni eša setja skašleg efni ķ vatnsból eša vatnsleišslur, skal sęta fangelsi allt aš 12 įrum.
Sé brot framiš af gįleysi, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš einu įri.
   1)L. 82/1998, 82. gr.
171. gr. Hafi1) mašur eitruš eša önnur hęttuleg efni ķ muni, sem ętlašir eru til sölu eša almennrar notkunar, žannig aš heilbrigši manna sé hętta bśin af venjulegri notkun žeirra, žį varšar žaš fangelsi allt aš 10 įrum.
Sömu refsingu varšar žaš, ef slķkir munir, sem spilltir eru og skašsamlegir heilsu manna ķ venjulegri notkun, eru lįtnir sęta mešferš, sem löguš er til aš leyna skašsemi žeirra.
Sömu refsingu varšar žaš enn fremur aš hafa į bošstólum eša vinna į annan hįtt aš śtbreišslu muna, sem spilltir eru į framangreindan hįtt, ef leynt er žessari skašsemi žeirra.
Sé brot framiš af gįleysi, žį varšar žaš sektum …2) eša fangelsi allt aš 1 įri.
   1)Į vęntanlega aš vera „Lįti“. 2)L. 82/1998, 83. gr.
172. gr. Ef mašur, įn žess aš brot hans varši viš 171. gr., hefur į bošstólum eša vinnur aš žvķ aš śtbreiša neysluvörur, sem vegna skemmda eša af öšrum įstęšum eru hęttulegar heilbrigši manna, eša hluti, sem viš venjulega notkun eru hęttulegir į sama hįtt, og hann leynir žessari skašsemi žeirra, žį varšar žaš fangelsi allt aš 6 įrum, [sektum eša fangelsi allt aš 1 įri],1) ef mįlsbętur eru.
Sé brot framiš af gįleysi, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)
   1)L. 82/1998, 84. gr.
173. gr. Hafi mašur į bošstólum eša vinni aš žvķ aš śtbreiša sem lęknislyf eša varnarmešul viš sjśkdómum muni, sem hann veit, aš ekki eru til žess hęfir, og aš notkun žeirra ķ žessu skyni er hęttuleg lķfi manna eša heilbrigši, žį varšar žaš fangelsi allt aš 6 įrum …1)
Sé brot framiš af gįleysi, varšar žaš sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)
   1)L. 82/1998, 85. gr.
[173. gr. a. Hver, sem andstętt įkvęšum laga um įvana- og fķkniefni lętur mörgum mönnum ķ té įvana- og fķkniefni eša afhendir žau gegn verulegu gjaldi eša į annan sérstaklega saknęman hįtt, skal sęta fangelsi allt aš [12 įrum].1)
Sömu refsingu skal sį sęta, sem gegn įkvęšum nefndra laga framleišir, bżr til, flytur inn, flytur śt, kaupir, lętur af hendi, tekur viš eša hefur ķ vörslum sķnum įvana- og fķkniefni ķ žvķ skyni aš afhenda žau į žann hįtt, sem greint er ķ 1. mgr.]2)
   1)L. 32/2001, 1. gr. 2)L. 64/1974, 1. gr.
[173. gr. b. …1)]2)
   1)L. 10/1997, 3. gr. 2)L. 39/1993, 1. gr.
174. gr. Ef lķfi eša heilbrigši hśsdżra er stofnaš ķ hęttu į žann hįtt, sem ķ 170.–173. gr. getur, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 2 įrum, eša sektum, ef mįlsbętur eru.
   1)L. 82/1998, 86. gr.
175. gr. Hver, sem veldur hęttu į žvķ, aš nęmur sjśkdómur komi upp eša berist śt mešal manna, meš žvķ aš brjóta gegn lagafyrirmęlum um varnir gegn nęmum sjśkdómum eša varśšarreglum yfirvalda, sem žar aš lśta, skal sęta …1) fangelsi allt aš 3 įrum. Refsingin getur žó oršiš fangelsi allt aš 6 įrum, ef um sjśkdóma er aš ręša, sem hiš opinbera hefur gert sérstakar rįšstafanir til aš hefta eša afstżra, aš berist hingaš til lands.
Hver, sem į framangreindan hįtt veldur hęttu į žvķ, aš hśsdżra- eša jurtasjśkdómar komi upp eša berist śt, skal sęta …1) fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef mįlsbętur eru.
Sé brot samkvęmt grein žessari framiš af gįleysi, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 87. gr.
[175. gr. a. Sį er sammęlist viš annan mann um aš fremja verknaš sem varšar aš minnsta kosti 4 įra fangelsi og framkvęmd hans er lišur ķ starfsemi skipulagšra brotasamtaka skal sęta fangelsi allt aš 4 įrum, nema brot hans varši žyngri refsingu samkvęmt öšrum įkvęšum laga žessara eša öšrum lögum.
Meš skipulögšum brotasamtökum er įtt viš félagsskap žriggja eša fleiri manna sem hefur žaš aš meginmarkmiši, beint eša óbeint ķ įvinningsskyni, aš fremja meš skipulegum hętti refsiveršan verknaš sem varšar aš minnsta kosti 4 įra fangelsi, eša žegar verulegur žįttur ķ starfseminni felst ķ žvķ aš fremja slķkan verknaš.]1)
   1)L. 149/2009, 5. gr.

XIX. kafli. Żmis brot į hagsmunum almennings.
176. gr. Ef mašur veldur meš ólögmętum verknaši verulegri truflun į rekstri almennra samgöngutękja, opinberum póst-, sķma- eša śtvarpsrekstri eša rekstri stöšva eša virkjana, sem almenningur fęr frį vatn, gas, rafmagn, hita eša ašrar naušsynjar, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef mįlsbętur eru.
Sé brot framiš af gįleysi, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi]1) allt aš 6 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 88. gr.
177. gr. Hver, sem tekur burtu, ónżtir eša skemmir opinber minnismerki eša hluti, sem ętlašir eru til almennings nota eša skrauts, eša hluti, sem teljast til opinberra safna eša eru sérstaklega frišašir, skal sęta …1) fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef mįlsbętur eru.
   1)L. 82/1998, 89. gr.
178. gr. Hver, sem ķ žvķ skyni aš blekkja ašra ķ višskiptum falsar eša lķkir eftir vöru eša hefur slķka vöru į bošstólum, skal sęta fangelsi allt aš 2 įrum …1) eša sektum.
   1)L. 82/1998, 90. gr.
179. gr. [Fangelsi allt aš 4 įrum skal sį sęta sem gerist sekur um meiri hįttar brot gegn lagaįkvęšum um verndun umhverfis meš eftirfarandi verknaši:
   1. Mengar loft, jörš, haf eša vatnasvęši žannig aš af hlżst verulegt tjón į umhverfi eša veldur yfirvofandi hęttu į slķku tjóni.
   2. Geymir eša losar śrgang eša skašleg efni žannig aš af hlżst verulegt tjón į umhverfi eša veldur yfirvofandi hęttu į slķku tjóni.
   3. Veldur verulegu jaršraski žannig aš landiš breytir varanlega um svip eša spillir merkum nįttśruminjum.]1)
   1)L. 122/1999, 1. gr.

XX. kafli. Brot į reglum um framfęrslu og atvinnuhįttu.
180. gr. [Hver sem ķ atvinnurekstri eša žjónustustarfsemi neitar manni um vörur eša žjónustu til jafns viš ašra į grundvelli žjóšernis hans, litarhįttar, kynžįttar, trśarbragša eša kynhneigšar skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.
Sömu refsingu varšar aš neita manni um ašgang til jafns viš ašra aš opinberum samkomustaš eša öšrum stöšum sem opnir eru almenningi.]2)
   1)L. 82/1998, 91. gr. 2)L. 135/1996, 1. gr.
181. gr. Nś žykir lögreglustjóra įstęša til aš ętla, aš mašur hafi ekki ofan af fyrir sér į löglegan hįtt, og er hann žį skyldur aš skżra frį, af hverju hann hafi framfęrslu sķna og fęra rök aš. Ef hann gerir žaš ekki, eša hann aflar sér framfęrslu meš ólöglegu móti, svo sem meš sölu į bannvöru, fjįrhęttuspili …1) žį skal refsa honum meš fangelsi allt aš 2 įrum, enda liggi ekki žyngri refsing viš eftir öšrum lögum.
   1)L. 40/1992, 16. gr.
182. gr. …1)
   1)L. 101/1976, 1. gr.
183. gr. Sį, sem gerir sér fjįrhęttuspil eša vešmįl aš atvinnu eša žaš aš koma öšrum til žįtttöku ķ žeim, skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri, ef miklar sakir eru.
Įkveša skal meš dómi, hvort vinningi af fjįrhęttuspili eša vešmįli skuli skilaš aftur eša hvort hann skuli geršur upptękur.
   1)L. 82/1998, 92. gr.
184. gr. Hver, sem aflar sér tekna beint eša óbeint meš žvķ aš lįta fjįrhęttuspil eša vešmįl fara fram ķ hśsnęši, er hann hefur umrįš yfir, skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri.
   1)L. 82/1998, 93. gr.
185. gr. Ef mašur ķ atvinnuskyni beitir blekkingum eša svikum til žess aš koma manni til aš flytjast af landi brott, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri.
   1)L. 82/1998, 94. gr.
186. gr. Nś vinnur mašur ķ heimildarleysi starf, sem opinbert leyfi eša višurkenningu žarf til aš gegna, og skal hann žį sęta sektum eša [fangelsi]1) allt aš 1 įri, ef ekki er įkvešin sérstök refsing viš brotinu ķ öšrum lögum.
Nś hefur félagi veriš slitiš ķ brįš meš yfirvaldsrįšstöfun eša til fullnašar meš dómi, og skulu žį žeir, er halda félagsskapnum įfram eša ganga ķ hann eftir žaš, sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri.
   1)L. 82/1998, 95. gr.
187. gr. Hafi mašur fengiš opinbert leyfi til einhverrar einkastarfsemi eša atvinnurekstrar, sem ekki er heimilt aš stunda įn slķks leyfis, og hann brżtur sķšan gegn skyldum gagnvart hinu opinbera, sem slķku leyfi eru samfara, žį skal hann sęta sektum eša [fangelsi allt aš 6 mįnušum],1) ef ekki er įkvešin sérstök refsing viš brotinu ķ öšrum lögum.
   1)L. 82/1998, 96. gr.

XXI. kafli. Sifskaparbrot.
188. gr. Ef kvęntur mašur eša gift kona gengur aš eiga ašra konu eša annan mann, žį varšar žaš fangelsi allt aš 3 įrum, eša, ef hinum ašiljanum var ókunnugt um fyrra hjónabandiš, fangelsi allt aš 6 įrum.
Sé brot framiš af stórfelldu gįleysi, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 1 įri.
Ókvęntur mašur eša ógift kona, sem gengur aš eiga gifta konu eša kvęntan mann, skal sęta …1) fangelsi allt aš 1 įri. Nś skal hjónaband ekki sęta ógildingu, og mį žį dęma sektir …1) eša jafnvel lįta refsingu falla nišur.
   1)L. 82/1998, 97. gr.
189. gr. Hver, sem gengur ķ hjónaband, er ógilda skal vegna skyldleika ašiljanna, skal sęta …1) fangelsi allt aš 2 įrum.
   1)L. 82/1998, 98. gr.
190. gr. …1)
   1)L. 40/1992, 16. gr.
191. gr. …1)
   1)L. 27/2006, 2. gr.
192. gr. Hver, sem rangfęrir sönnun fyrir fašerni barns eša móšerni meš rangri eša ófullnęgjandi skżrslu til yfirvalds žess, sem tekur viš tilkynningum um fęšingar, skal sęta [fangelsi allt aš 1 įri]1) eša sektum.
Lįta mį refsingu falla nišur, žegar svo ber viš, aš barn, sem gift kona hefur getiš utan hjónabands, hefur veriš tilkynnt sem hjónabandsbarn og eiginmašur hennar hefur samžykkt žaš.
   1)L. 82/1998, 100. gr.
193. gr. Hver, sem sviptir foreldra eša ašra rétta ašilja valdi eša umsjį yfir barni, sem ósjįlfrįša er fyrir ęsku sakir, eša stušlar aš žvķ, aš žaš komi sér undan slķku valdi eša umsjį, skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 16 įrum eša ęvilangt.
   1)L. 82/1998, 101. gr.

XXII. kafli. [Kynferšisbrot.]1)
   1)L. 40/1992, 1. gr.
194. gr. [Hver sem hefur samręši eša önnur kynferšismök viš mann meš žvķ aš beita ofbeldi, hótunum eša annars konar ólögmętri naušung gerist sekur um naušgun og skal sęta fangelsi ekki skemur en 1 įr og allt aš 16 įrum. Til ofbeldis telst svipting sjįlfręšis meš innilokun, lyfjum eša öšrum sambęrilegum hętti.
Žaš telst einnig naušgun og varšar sömu refsingu og męlt er fyrir um ķ 1. mgr. aš notfęra sér gešsjśkdóm eša ašra andlega fötlun manns til žess aš hafa viš hann samręši eša önnur kynferšismök, eša žannig er įstatt um hann aš öšru leyti aš hann getur ekki spornaš viš verknašinum eša skiliš žżšingu hans.]1)
   1)L. 61/2007, 3. gr.
195. gr. [Žegar refsing fyrir brot gegn 194. gr. er įkvešin skal virša žaš til žyngingar:
   a. ef žolandi er barn yngra en 18 įra,
   b. ef ofbeldi geranda er stórfellt,
   c. ef brotiš er framiš į sérstaklega sįrsaukafullan eša meišandi hįtt.]1)
   1)L. 61/2007, 4. gr.
196. gr. …1)
   1)L. 61/2007, 5. gr.
197. gr. [Ef umsjónarmašur eša starfsmašur ķ fangelsi, annarri stofnun į vegum lögreglu, fangelsisyfirvalda eša barnaverndaryfirvalda, gešdeild sjśkrahśss, heimili fyrir andlega fatlaš fólk eša annarri slķkri stofnun hefur samręši eša önnur kynferšismök viš vistmann į stofnuninni varšar žaš fangelsi allt aš 4 įrum.]1)
   1)L. 61/2007, 6. gr.
198. gr. [Hver sem hefur samręši eša önnur kynferšismök viš mann …1) meš žvķ aš misnota freklega žį ašstöšu sķna aš hann er honum hįšur fjįrhagslega, ķ atvinnu sinni eša sem skjólstęšingur hans ķ trśnašarsambandi skal sęta fangelsi allt aš 3 įrum eša, sé mašurinn yngri en 18 įra, allt aš 6 įrum. …2)]3)
…1)
   1)L. 61/2007, 7. gr. 2)L. 40/2003, 1. gr. 3)L. 40/1992, 6. gr.
199. gr. [Hver sem gerist sekur um kynferšislega įreitni skal sęta fangelsi allt aš 2 įrum. Kynferšisleg įreitni felst m.a. ķ žvķ aš strjśka, žukla eša kįfa į kynfęrum eša brjóstum annars manns innan klęša sem utan, enn fremur ķ tįknręnni hegšun eša oršbragši sem er mjög meišandi, ķtrekaš eša til žess falliš aš valda ótta.]1)
   1)L. 61/2007, 8. gr.
200. gr. [Hver sem hefur samręši eša önnur kynferšismök viš barn sitt eša annan nišja skal sęta fangelsi allt aš [8 įrum]1) og allt aš [12 įra]1) fangelsi sé barniš [į aldrinum 15, 16 eša 17 įra].2)
[Önnur kynferšisleg įreitni manns gagnvart barni sķnu eša öšrum nišja en sś er greinir ķ 1. mgr. varšar allt aš 4 įra fangelsi, enda sé barniš 15 įra eša eldra.]2)
Samręši eša önnur kynferšismök milli systkina varša fangelsi allt aš 4 įrum. Hafi annaš systkina eša bęši ekki nįš 18 įra aldri žegar verknašur įtti sér staš mį įkveša aš refsing falli nišur aš žvķ er žau varšar.]3)
   1)L. 40/2003, 2. gr. 2)L. 37/2013, 3. gr. 3)L. 40/1992, 8. gr.
201. gr. [Hver sem hefur samręši eša önnur kynferšismök viš barn į aldrinum 15, 16 eša 17 įra sem er kjörbarn hans, stjśpbarn, fósturbarn, sambśšarbarn eša barn sem er tengt honum žannig fjölskylduböndum ķ beinan legg, eša barn sem honum hefur veriš trśaš fyrir til kennslu eša uppeldis, skal sęta fangelsi allt aš 12 įrum.
Önnur kynferšisleg įreitni en sś sem greinir ķ 1. mgr. varšar fangelsi allt aš 4 įrum.]1)
   1)L. 37/2013, 4. gr.
202. gr. [Hver sem hefur samręši eša önnur kynferšismök viš barn, yngra en [15 įra],1) skal sęta fangelsi [ekki skemur en 1 įr og allt aš 16 įrum].1) …2) [Lękka mį refsingu eša lįta hana falla nišur, ef gerandi og žolandi eru į svipušum aldri og žroskastigi.]1)
[Önnur kynferšisleg įreitni en sś sem greinir ķ 1. mgr. varšar fangelsi allt aš [6 įrum].1)]2)
Hver sem meš blekkingum, gjöfum eša į annan hįtt tęlir [barn]1) [yngra en 18 įra]2) til samręšis eša annarra kynferšismaka skal sęta fangelsi allt aš 4 įrum.]3)
[Hver sem meš samskiptum į netinu, annarri upplżsinga- eša fjarskiptatękni eša meš öšrum hętti męlir sér mót viš barn yngra en 15 įra ķ žvķ skyni aš hafa viš barniš samręši eša önnur kynferšismök eša til aš įreita žaš kynferšislega į annan hįtt skal sęta fangelsi allt aš 2 įrum.]4)
[Žaš skal virša til žyngingar refsingu skv. 1. og 2. mgr. ef tengsl geranda og barns eru meš žeim hętti sem greinir ķ 1. mgr. 200. gr. eša 1. mgr. 201. gr., enda eigi sķšari mįlslišur 1. mgr. žessarar greinar ekki viš.]5)
   1)L. 61/2007, 11. gr. 2)L. 40/2003, 4. gr. 3)L. 40/1992, 10. gr. 4)L. 58/2012, 4. gr. 5)L. 37/2013, 5. gr.
203. gr. …1)
   1)L. 40/1992, 16. gr.
204. gr. [Hafi brot skv. 201. eša 202. gr. veriš framiš ķ gįleysi um aldur žess er fyrir broti varš skal beita vęgari refsingu aš tiltölu sem žó mį ekki fara nišur [fyrir lįgmark fangelsis].1)]2)
   1)L. 82/1998, 102. gr. 2)L. 40/1992, 11. gr.
205. gr. [Nś hefur sį sem sęta skal refsingu fyrir eitthvert žeirra kynferšisbrota sem aš framan greinir įšur veriš dęmdur sekur um slķkt brot og mį žį hękka refsingu svo aš bętt sé viš hana allt aš helmingi hennar.]1)
   1)L. 61/2007, 12. gr.
206. gr. [Hver sem greišir eša heitir greišslu eša annars konar endurgjaldi fyrir vęndi skal sęta sektum eša fangelsi allt aš 1 įri.
Hver sem greišir eša heitir greišslu eša annars konar endurgjaldi fyrir vęndi barns undir 18 įra aldri skal sęta sektum eša fangelsi allt aš 2 įrum.]1)
[Hver sem hefur atvinnu eša višurvęri sitt af vęndi annarra skal sęta fangelsi allt aš 4 įrum.
Sömu refsingu varšar žaš aš ginna, hvetja eša ašstoša barn yngra en 18 įra til vęndis.
Sömu refsingu varšar žaš einnig aš stušla aš žvķ aš nokkur mašur flytji śr landi eša til landsins ķ žvķ skyni aš hann stundi vęndi sér til višurvęris.
Hver sem stušlar aš žvķ meš ginningum, hvatningum eša milligöngu aš ašrir hafi samręši eša önnur kynferšismök gegn greišslu eša hefur tekjur af vęndi annarra, svo sem meš śtleigu hśsnęšis eša öšru, skal sęta fangelsi allt aš 4 įrum en sektum eša fangelsi allt aš 1 įri ef mįlsbętur eru.
Hver sem ķ opinberri auglżsingu bżšur fram, mišlar eša óskar eftir kynmökum viš annan mann gegn greišslu skal sęta sektum eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.]2)
   1)L. 54/2009, 2. gr. 2)L. 61/2007, 13. gr.
207. gr. …1)
   1)L. 40/1992, 16. gr.
208. gr. [Nś hefur mašur, sem sęta skal refsingu eftir 206. gr., įšur veriš dęmdur fyrir brot į žeirri grein, eša hann hefur įšur veriš dęmdur til fangelsisvistar fyrir aušgunarbrot, mį žyngja refsingu svo aš bętt sé viš hana allt aš helmingi hennar.]1)
   1)L. 40/1992, 14. gr.
209. gr. [Hver sem meš lostugu athęfi sęrir blygšunarsemi manna eša er til opinbers hneykslis skal sęta fangelsi allt aš 4 įrum, en [fangelsi allt aš 6 mįnušum]1) eša sektum ef brot er smįvęgilegt.]2)
   1)L. 82/1998, 104. gr. 2)L. 40/1992, 15. gr.
210. gr. Ef klįm birtist į prenti, skal sį, sem įbyrgš ber į birtingu žess eftir prentlögum, sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.
Sömu refsingu varšar žaš aš bśa til eša flytja inn ķ śtbreišsluskyni, selja, śtbżta eša dreifa į annan hįtt śt klįmritum, klįmmyndum eša öšrum slķkum hlutum, eša hafa žį opinberlega til sżnis, svo og aš efna til opinbers fyrirlestrar, eša leiks, sem er ósišlegur į sama hįtt. [Žegar slķkt efni sżnir börn į kynferšislegan eša klįmfenginn hįtt getur refsing žó oršiš fangelsi allt aš 2 įrum.]2)
Žaš varšar ennfremur sömu refsingu, aš lįta af hendi viš unglinga, yngri en 18 įra, klįmrit, klįmmyndir eša ašra slķka hluti.
…3)
   1)L. 82/1998, 105. gr. 2)L. 39/2000, 7. gr. 3)L. 58/2012, 5. gr.
[210. gr. a. Hver sem framleišir, flytur inn, aflar sér eša öšrum eša hefur ķ vörslu sinni ljósmyndir, kvikmyndir eša sambęrilega hluti sem sżna börn į kynferšislegan eša klįmfenginn hįtt skal sęta sektum eša fangelsi allt aš 2 įrum ef brot er stórfellt. Sama gildir um ljósmyndir, kvikmyndir eša sambęrilega hluti sem sżna einstaklinga 18 įra og eldri į kynferšislegan eša klįmfenginn hįtt, enda séu žeir ķ hlutverki barns, eša ef lķkt er eftir barni ķ slķku efni žó aš žaš sé ekki raunverulegt, svo sem ķ teiknimyndum eša öšrum sżndarmyndum.
Hver sem skošar myndir, myndskeiš eša ašra sambęrilega hluti sem sżna börn į kynferšislegan eša klįmfenginn hįtt į netinu eša meš annarri upplżsinga- eša fjarskiptatękni skal sęta sömu refsingu og greinir ķ 1. mgr.]1)
   1)L. 58/2012, 6. gr.
[210. gr. b. Hver sem ręšur barn til aš taka žįtt ķ nektar- eša klįmsżningu, skipuleggur eša veldur žvķ meš öšrum hętti eša hefur įvinning af žvķ aš barn tekur žįtt ķ slķkri sżningu skal sęta fangelsi allt aš 2 įrum, en allt aš 6 įrum ef brot er stórfellt.
Sį sem sękir nektar- eša klįmsżningu žar sem börn eru žįtttakendur skal sęta sektum eša fangelsi allt aš 1 įri.]1)
   1)L. 58/2012, 6. gr.

XXIII. kafli. Manndrįp og lķkamsmeišingar.
211. gr. Hver, sem sviptir annan mann lķfi, skal sęta fangelsi, ekki skemur en 5 įr, eša ęvilangt.
212. gr. Ef móšir deyšir barn sitt ķ fęšingunni eša undir eins og žaš er fętt, og ętla mį, aš hśn hafi gert žaš vegna neyšar, ótta um hneisu eša sökum veiklašs eša ruglašs hugarįstands, sem hśn hefur komist ķ viš fęšinguna, žį varšar žaš fangelsi allt aš 6 įrum.
Ef ašeins er um tilraun aš ręša, og barniš hefur ekki bešiš neitt tjón, mį lįta refsingu falla nišur.
213. gr. Hver, sem sviptir annan mann lķfi fyrir brżna beišni hans, skal sęta fangelsi allt aš 3 įrum …1)
   1)L. 82/1998, 106. gr.
214. gr. Ef mašur stušlar aš žvķ, aš annar mašur ręšur sér sjįlfur bana, žį skal hann sęta [fangelsi allt aš 1 įri]1) eša sektum. Sé žaš gert ķ eigingjörnum tilgangi, skal refsa meš fangelsi allt aš 3 įrum.
   1)L. 82/1998, 107. gr.
215. gr. Ef mannsbani hlżst af gįleysi annars manns, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 įrum.
   1)L. 82/1998, 108. gr.
216. gr. Kvenmašur, sem deyšir fóstur sitt, skal sęta …1) fangelsi allt aš 2 įrum. Ef sérstaklega rķkar mįlsbętur eru fyrir hendi, mį įkveša, aš refsing falli nišur. Mįl skal ekki höfša, ef 2 įr eru lišin frį žvķ aš brot var framiš. Ónothęf tilraun er refsilaus.
Hver, sem meš samžykki móšur deyšir fóstur hennar eša ljęr henni liš sitt til fóstureyšingar, skal sęta fangelsi allt aš 4 įrum. Sé um mikla sök aš ręša, einkum ef verknašurinn er framinn ķ įvinningsskyni eša hann hefur haft ķ för meš sér dauša eša stórfellt heilsutjón móšur, skal beita allt aš 8 įra fangelsi. Hafi verkiš veriš framiš įn samžykkis móšur, skal refsing vera fangelsi ekki skemur en 2 įr og allt aš 12 įrum.
   1)L. 82/1998, 109. gr.
217. gr. [Hver, sem gerist sekur um lķkamsįrįs, enda sé hśn ekki svo mikil sem ķ 218. gr. segir, skal sęta sektum eša [fangelsi allt aš 6 mįnušum],1) en fangelsi allt aš 1 įri, ef hįttsemin er sérstaklega vķtaverš.
[Įkęruvaldiš höfšar mįl śt af broti skv. 1. mgr. og skal žaš ekki gert nema almenningshagsmunir krefjist žess.]2)]3)
   1)L. 82/1998, 110. gr. 2)L. 88/2008, 234. gr. 3)L. 20/1981, 10. gr.
218. gr. [Hafi mašur meš vķsvitandi lķkamsįrįs valdiš öšrum manni tjóni į lķkama eša heilbrigši, og žessar afleišingar įrįsarinnar verša taldar honum til sakar vegna įsetnings eša gįleysis, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef sérstakar mįlsbętur eru.
Nś hlżst stórfellt lķkams- eša heilsutjón af įrįs eša brot er sérstaklega hęttulegt vegna žeirrar ašferšar, ž. į m. tękja, sem notuš eru, svo og žegar sį, er sętir lķkamsįrįs, hlżtur bana af atlögu, og varšar brot žį fangelsi allt aš 16 įrum.]2)
   1)L. 82/1998, 111. gr. 2)L. 20/1981, 11. gr.
[218. gr. a. Hver sem meš lķkamsįrįs veldur tjóni į lķkama eša heilsu stślkubarns eša konu meš žvķ aš fjarlęgja kynfęri hennar aš hluta eša öllu leyti skal sęta fangelsi allt aš 6 įrum. Nś hefur įrįs ķ för meš sér stórfellt lķkams- eša heilsutjón eša bani hlżst af, eša hśn telst sérstaklega vķtaverš vegna žeirrar ašferšar sem notuš er, og varšar brot žį fangelsi allt aš 16 įrum.]1)
   1)L. 83/2005, 3. gr.
[[218. gr. b.]1) Nś hefur sį, sem dęmdur er sekur um brot į [217., 218. eša 218. gr. a],1) įšur sętt refsingu samkvęmt žeim greinum eša honum hefur veriš refsaš fyrir brot, sem tengt er aš öšru leyti viš vķsvitandi ofbeldi, og mį žį hękka refsingu allt aš helmingi.
Samžykki til lķkamsįrįsar veldur žvķ, aš refsingu, sem ella vęri unniš til, mį lękka. Nś varšar verknašur viš 217. gr., og veršur žį ekki refsaš, žegar samžykki liggur fyrir.
Nś er lķkamsįrįs unnin ķ įflogum eša įtökum milli žess, sem henni veldur, og žess, sem misgert er viš, og er žį heimilt aš lękka refsingu eša jafnvel lįta hana falla nišur, žegar verknašur į undir 217. gr. Sama er, ef sį, sem veršur fyrir tjóni, į upptök aš įtökum meš įrįs, ertingum eša lķku.]2)
   1)L. 83/2005, 4. gr. 2)L. 20/1981, 12. gr.
219. gr. [Ef tjón į lķkama eša heilbrigši, slķkt sem ķ 218. gr. eša 218. gr. a getur, hlżst af gįleysi annars manns, žį varšar žaš sektum eša fangelsi allt aš 4 įrum.]1)
   1)L. 83/2005, 5. gr.
220. gr. Hver, sem kemur manni ķ žaš įstand, aš hann er įn bjargar, eša yfirgefur mann, sem hann įtti aš sjį um, ķ slķku įstandi, skal sęta fangelsi allt aš 8 įrum.
Hafi móšir yfirgefiš barn sitt bjargarvana žegar eftir fęšingu žess, og ętla mį, aš žaš sé gert af sams konar įstęšum og ķ 212. gr. getur, mį beita vęgari refsingu aš tiltölu og jafnvel lįta refsingu falla nišur, ef barniš hefur ekkert teljanlegt tjón bešiš.
Refsingu, sem ķ 1. mgr. segir, skal sį sęta, sem śthżsir feršamanni eša segir honum rangt til vegar, enda hefši hann įtt aš geta séš, aš feršamanninum myndi verša aš žvķ hįski bśinn.
[Fangelsi]1) allt aš 4 įrum skal sį sęta, sem ķ įbataskyni, af gįska eša į annan ófyrirleitinn hįtt stofnar lķfi eša heilsu annarra ķ augljósan hįska.
   1)L. 82/1998, 113. gr.
221. gr. Lįti mašur farast fyrir aš koma manni til hjįlpar, sem staddur er ķ lķfshįska, žótt hann gęti gert žaš įn žess aš stofna lķfi eša heilbrigši sjįlfs sķn eša annarra ķ hįska, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 2 įrum, eša sektum, ef mįlsbętur eru.
Sömu hegningu skal sį sęta, sem ekki annast um, aš neytt sé žeirra bjargarmešala, sem fyrir hendi eru, til žess aš lķfga žį, sem lķf kann aš leynast meš, en lķta śt eins og daušir, eša višhefur ekki žęr ašferšir, sem bošnar eru žeim til umönnunar, sem lent hafa ķ skipreika eša öšrum svipušum óförum.
   1)L. 82/1998, 114. gr.
222. gr. Hver, sem vķsvitandi eša af gįleysi fęr barni, yngra en 15 įra, gešveikum manni, fįvita eša ölvušum manni hęttulega muni eša efni ķ hendur, skal sęta sektum eša [fangelsi]1) allt aš 3 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 115. gr.
223. gr. Ef mašur vanrękir aš sjį barnshafandi kvenmanni, sem er į vegum hans, fyrir naušsynlegri fęšingarhjįlp, svo aš lķfi eša heilbrigši barns eša móšur er af žvķ hętta bśin, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)
   1)L. 82/1998, 116. gr.
224. gr. …1)
   1)L. 101/1976, 1. gr.

XXIV. kafli. Brot gegn frjįlsręši manna.
225. gr. Ef mašur neyšir annan mann til žess aš gera eitthvaš, žola eitthvaš eša lįta hjį lķša aš gera eitthvaš meš žvķ aš beita lķkamlegu ofbeldi eša hóta honum aš beita hann eša nįna vandamenn hans lķkamlegu ofbeldi eša frelsissviptingu eša aš hafa upp rangan sakburš um refsiverša eša vansęmandi hįttsemi hans eša nįinna vandamanna hans, eša annan slķkan sakburš, žótt sannur sé, ef naušungin į ekki nęgilegan rétt į sér sökum žess mįlefnis, sem hótunin beinist aš, eša loks meš žvķ aš hóta honum aš valda verulegum skemmdum eša eyšileggingu į eignum hans, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 2 įrum.
   1)L. 82/1998, 117. gr.
226. gr. Hver, sem sviptir annan mann frelsi sķnu, skal sęta fangelsi allt aš 4 įrum …1)
Hafi frelsissvipting veriš framin ķ įvinningsskyni eša veriš langvarandi, svo og ef mašur hefur veriš settur ķ heimildarleysi į gešveikrahęli, fluttur burt ķ önnur lönd eša fenginn mönnum į vald, sem ekki eiga neinn rétt į žvķ, žį skal beita fangelsisrefsingu ekki skemur en 1 įr og allt aš 16 įrum eša ęvilangt.
   1)L. 82/1998, 118. gr.
227. gr. Hafi brot, sem ķ 2. mgr. 226. gr. getur, veriš framiš af stórfelldu gįleysi, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri.
   1)L. 82/1998, 119. gr.
[227. gr. a. [Hverjum žeim sem gerist sekur um eftirtalda verknaši, einn eša fleiri, ķ žeim tilgangi aš misnota mann kynferšislega eša til naušungarvinnu eša til aš nema į brott lķffęri hans skal refsa fyrir mansal meš allt aš [12 įra fangelsi]:1)
   1. Aš śtvega, flytja, afhenda, hżsa eša taka viš einstaklingi og viš žaš er beitt eša hefur veriš beitt ólögmętri naušung skv. 225. gr., eša frelsissviptingu [skv. 1. mgr. 226. gr.],1) eša hótun skv. 233. gr., eša ólögmętum blekkingum meš žvķ aš vekja, styrkja eša hagnżta sér villu viškomandi um ašstęšur eša meš žvķ aš hagnżta sér bįga stöšu viškomandi.
   2. Aš śtvega, flytja, afhenda, hżsa eša taka viš einstaklingi yngri en 18 įra.
   3. Aš lįta af hendi greišslu eša annan įvinning til aš afla samžykkis til misnotkunarinnar hjį manni sem ręšur geršum annars manns.
Sömu refsingu skal sį sęta sem tekur viš greišslu eša öšrum įvinningi skv. 3. tölul. 1. mgr.
Beinist brot skv. 1. mgr. gegn barni skal taka žaš til greina til žyngingar refsingunni.
Sömu refsingu skal hver sį sęta sem gerist sekur um eftirtalda verknaši, einn eša fleiri, ķ žvķ skyni aš greiša fyrir mansali:
   1. Aš falsa ferša- eša persónuskilrķki.
   2. Aš annast milligöngu um slķk skilrķki eša śtvega žau.
   3. Aš halda eftir, fjarlęgja, skemma eša eyšileggja ferša- eša persónuskilrķki annars einstaklings.]2)]3)
   1)L. 72/2011, 1. gr. 2)L. 149/2009, 6. gr. 3)L. 40/2003, 5. gr.

XXV. kafli. Ęrumeišingar og brot gegn frišhelgi einkalķfs.
228. gr. Ef mašur hnżsist ķ bréf, skjöl, dagbękur eša önnur slķk gögn, sem hafa aš geyma upplżsingar um einkamįl annars manns, og hann hefur komist yfir gögnin meš brögšum, opnaš bréf, fariš ķ lęsta hirslu eša beitt annarri įžekkri ašferš, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri. [Sömu refsingu skal sį sęta sem į ólögmętan hįtt veršur sér śti um ašgang aš gögnum eša forritum annarra sem geymd eru į tölvutęku formi.]2)
Sömu refsingu varšar žaš aš ónżta eša skjóta undan einkagögnum žeim, sem nefnd eru ķ 1. mgr.
Sektum eša [fangelsi]1) allt aš 3 mįnušum skal sį sęta, sem hnżsist ķ hirslur annars manns įn nęgilegra įstęšna.
   1)L. 82/1998, 120. gr. 2)L. 30/1998, 4. gr.
229. gr. Hver, sem skżrir opinberlega frį einkamįlefnum annars manns, įn žess aš nęgar įstęšur séu fyrir hendi, er réttlęti verknašinn, skal sęta sektum eša [fangelsi]1) allt aš 1 įri.
   1)L. 82/1998, 121. gr.
230. gr. Ef mašur, sem hefur eša haft hefur meš höndum starf, sem opinbera skipun, leyfi eša višurkenningu žarf til aš rękja, segir frį einhverjum einkamįlefnum, sem leynt eiga aš fara og hann hefur fengiš vitneskju um ķ starfi sķnu, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1) Sömu refsingu varšar einnig sams konar verknašur žeirra manna, sem ašstošaš hafa ofangreinda menn ķ starfi žeirra.
   1)L. 82/1998, 122. gr.
231. gr. Ef mašur ryšst heimildarlaust inn ķ hśs eša nišur ķ skip annars manns, eša annan honum óheimilan staš, eša synjar aš fara žašan, žegar skoraš er į hann aš gera žaš, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi]1) allt aš 6 mįnušum. Žó mį beita …1) fangelsi allt aš 1 įri, ef miklar sakir eru, svo sem ef sį, sem brot framdi, var vopnašur eša beitti ofbeldi eša hótun um ofbeldi eša brot er framiš af fleirum saman.
   1)L. 82/1998, 123. gr.
232. gr. [Ef mašur brżtur gegn nįlgunarbanni eša brottvķsun af heimili samkvęmt lögum um nįlgunarbann og brottvķsun af heimili varšar žaš sektum eša fangelsi allt aš 1 įri. Nś er brot ķtrekaš eša stórfellt og getur refsing žį oršiš fangelsi allt aš 2 įrum.]1)
Hver, sem opinberlega leggur annan mann ķ einelti meš vķsvitandi ósönnum skżrslum, sem lagašar eru til žess aš lękka hann ķ įliti almennings, sęti sektum eša [fangelsi]2) allt aš 1 įri.
   1)L. 85/2011, 20. gr. 2)L. 82/1998, 124. gr.
233. gr. Hver, sem hefur ķ frammi hótun um aš fremja refsiveršan verknaš, og hótunin er til žess fallin aš vekja hjį öšrum manni ótta um lķf, heilbrigši eša velferš sķna eša annarra, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 2 įrum.
   1)L. 82/1998, 125. gr.
[233. gr. a. Hver sem meš hįši, rógi, smįnun, ógnun eša į annan hįtt ręšst opinberlega į [mann eša hóp manna]1) vegna žjóšernis žeirra, litarhįttar, [kynžįttar, trśarbragša eša kynhneigšar]1) sęti sektum …2) eša fangelsi allt aš 2 įrum.]3)
   1)L. 135/1996, 2. gr. 2)L. 82/1998, 126. gr. 3)L. 96/1973, 1. gr.
[233. gr. b. Sį sem móšgar eša smįnar maka sinn eša fyrrverandi maka, barn sitt eša annan mann sem er nįkominn geranda, og verknašur veršur talinn fela ķ sér stórfelldar ęrumeišingar, skal sęta fangelsi allt aš tveimur įrum.]1)
   1)L. 27/2006, 3. gr.
234. gr. Hver, sem meišir ęru annars manns meš móšgun ķ oršum eša athöfnum, og hver, sem ber slķkt śt, skal sęta sektum eša [fangelsi]1) allt aš 1 įri.
   1)L. 82/1998, 127. gr.
235. gr. Ef mašur dróttar aš öšrum manni einhverju žvķ, sem verša myndi viršingu hans til hnekkis, eša ber slķka ašdróttun śt, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi]1) allt aš 1 įri.
   1)L. 82/1998, 128. gr.
236. gr. Sé ęrumeišandi ašdróttun höfš ķ frammi eša borin śt gegn betri vitund, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 2 įrum.
Sé ašdróttun birt eša borin śt opinberlega, enda žótt sakarįberi hafi ekki haft sennilega įstęšu til aš halda hana rétta, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 2 įrum.
   1)L. 82/1998, 129. gr.
237. gr. Ef mašur bregšur manni brigslum įn nokkurs tilefnis, žį varšar žaš sektum, žótt hann segi satt.
238. gr. Ekki er heimilt aš fęra fram ķ mįli śt af meišyršum sönnur fyrir refsiveršum verknaši, sem sį, er žeirri sök er borinn, hefur veriš sżknašur af meš fullnašardómi ķ opinberu refsimįli hér į landi eša erlendis.
Hafi mašur, er sętt hefur refsidómi fyrir einhvern verknaš, sķšar öšlast uppreist ęru, er ekki heimilt aš bera hann framar žeim sökum, og leysir sönnun žvķ ekki undan refsingu, er svo stendur į.
239. gr. Heimilt er aš lįta refsingu samkvęmt 234. og 235. gr. falla nišur, ef tilefni ęrumeišingar var ótilhlżšilegt hįtterni žess manns, sem telur sér misbošiš, eša hann hefur goldiš lķku lķkt.
240. gr. Sé ęrumeišingum beint aš dįnum manni, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)
   1)L. 82/1998, 130. gr.
241. gr. Ķ meišyršamįli mį dęma óvišurkvęmileg ummęli ómerk, ef sį krefst žess, sem misgert var viš.
Dęma mį žann, sem sekur reynist um ęrumeišandi ašdróttun, til žess aš greiša žeim, sem misgert var viš, ef hann krefst žess, hęfilega fjįrhęš til žess aš standast kostnaš af birtingu dóms, atrišisorša hans eša forsendna jafnframt, eftir žvķ sem įstęša žykir til, ķ opinberu blaši eša riti, einu eša fleirum.
242. gr. Brot žau, sem ķ žessum kafla getur, skulu sęta [saksókn]1) svo sem hér segir:
   1. [Brot gegn įkvęšum 233. gr., 233. gr. a og 233. gr. b sęta …1) įkęru.]2)
   2. a. Brot gegn įkvęšum 230., 231. og 232. gr. sęta …1) įkęru eftir kröfu žess manns, sem misgert var viš.
   b. [Hafi ęrumeišandi móšgun eša ašdróttun veriš beint aš manni sem er eša veriš hefur opinber starfsmašur, og móšgunin eša ašdróttunin varšar aš einhverju leyti žaš starf hans, žį skal slķkt brot sęta …1) įkęru eftir kröfu hans.]3)
   c. Hafi ęrumeišandi ašdróttun veriš borin fram skriflega, en annašhvort nafnlaust eša meš rangri eša tilbśinni undirskrift, skal brotiš sęta …1) įkęru, ef sį krefst žess, sem misgert var viš.
   3. Mįl śt af öšrum brotum getur sį einn höfšaš, sem misgert er viš.
   1)L. 88/2008, 234. gr. 2)L. 27/2006, 4. gr. 3)L. 71/1995, 3. gr.

XXVI. kafli. Aušgunarbrot.
243. gr. Fyrir brot žau, er ķ žessum kafla getur, skal žvķ ašeins refsa, aš žau hafi veriš framin ķ aušgunarskyni.
244. gr. Žjófnašur į fjįrmunum eša orkuforša varšar fangelsi allt aš 6 įrum.
Ef žjófnašarbrot er sérstaklega stórfellt, svo sem vegna veršmętis žess, sem stoliš var, eša hvernig hinu stolna eša geymslu žess var hįttaš, vegna ašferšarinnar, sem höfš var viš žjófnašinn, eša hęttu, sem honum var samfara, svo og žegar žjófnašur er framinn af mörgum ķ sameiningu eša sami mašur hefur gerst sekur um marga žjófnaši, žį skal refsing aš jafnaši ekki vera lęgri en 3 mįnaša fangelsi.
245. gr. Gripdeild varšar sömu refsingu sem žjófnašur.
246. gr. Ef mašur kastar eign sinni į fundna muni eša muni, sem įn ašgerša hans eru komnir ķ vörslur hans, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 3 įrum.
   1)L. 82/1998, 131. gr.
247. gr. Dragi mašur sér fjįrmuni eša önnur veršmęti, sem hann hefur ķ vörslum sķnum, en annar mašur er eigandi aš, įn žess žó aš verknašurinn varši viš 246. gr., žį skal hann sęta fangelsi allt aš 6 įrum.
Hafi mašur notaš peninga annars manns heimildarlaust ķ sjįlfs sķn žarfir, žį skal honum refsaš fyrir žaš samkvęmt 1. mgr., hvort sem honum hefur veriš skylt aš halda peningunum ašgreindum frį sķnu fé eša ekki.
248. gr. Ef mašur kemur öšrum manni til aš hafast eitthvaš aš eša lįta eitthvaš ógert meš žvķ į ólögmętan hįtt aš vekja, styrkja eša hagnżta sér ranga eša óljósa hugmynd hans um einhver atvik, og hefur žannig fé af honum eša öšrum, žį varšar žaš fangelsi allt aš 6 įrum.
249. gr. Ef mašur, sem fengiš hefur ašstöšu til žess aš gera eitthvaš, sem annar mašur veršur bundinn viš, eša hefur fjįrreišur fyrir ašra į hendi, misnotar žessa ašstöšu sķna, žį varšar žaš fangelsi allt aš 2 įrum, og mį žyngja refsinguna, ef mjög miklar sakir eru, allt aš 6 įra fangelsi.
[249. gr. a. Ef mašur į ólögmętan hįtt breytir, bętir viš eša eyšileggur tölvuvélbśnaš, eša gögn eša forrit sem geymd eru į tölvutęku formi, eša hefur meš öšrum hętti gert rįšstafanir sem eru til žess fallnar aš hafa įhrif į nišurstöšu tölvuvinnslu, varšar žaš fangelsi allt aš 6 įrum.]1)
   1)L. 30/1998, 5. gr.
250. gr. Fyrir skilasvik skal refsa meš allt aš 6 įra fangelsi hverjum žeim, sem sekur gerist um eftirgreinda verknaši:
   1. Synjar fyrir aš hafa tekiš viš peningalįni eša öšru lįni til eignar eša greišslu, sem endurgjald į aš koma fyrir, eša synjar efnda į skyldu meš rangri notkun sönnunargagna.
   2. Selur, vešsetur, tekur undir sig eša rįšstafar į annan hįtt fjįrmunum sķnum, sem annar mašur hefur eignast žau réttindi yfir, aš verknašurinn veršur ekki samrżmdur réttindum hans.
   3. Hefst nokkuš žaš aš, eftir aš bś hans hefur veriš tekiš til skipta sem žrotabś, eša [mešan hann hefur heimild til greišslustöšvunar eša til aš leita naušasamnings įn undanfarandi gjaldžrotaskipta],1) sem mišar aš žvķ, aš eigur eša kröfur bśsins komi ekki lįnardrottnum žess aš gagni.
   4. Skeršir rétt einhvers lįnardrottins sķns til žess aš öšlast fullnęgju af eignum hans meš žvķ aš gefa rangar upplżsingar, meš undanskoti eigna, mįlamyndagerningum, ótilhlżšilega miklum gjöfum eša mikilli eyšslu, sölu eigna fyrir óhęfilega lįgt verš, greišslu eša tryggingu ógjaldkręfra krafna eša tiltölulega hįrra gjaldkręfra krafna, stofnun nżrra skulda, sem aš mun rżra efnahag hans, eša meš öšrum svipušum hętti.
Nś hefur verknašur, sem ķ 4. tölul. getur, veriš framinn til žess aš draga taum einhvers lįnardrottins öšrum til tjóns, og skal žį žvķ ašeins refsa lįnardrottninum, aš hann hafi komiš skuldunaut til aš framkvęma ķvilnunina į žeim tķma, er lįnardrottinn sį, aš gjaldžrot eša greišslustöšvun vofši yfir.
Nś hefur brot veriš framiš, sem lżst er ķ 4. tölul., įn žess aš nokkur sérstaklega tryggšur réttur sé skertur eša įn žess aš įrangurslaus ašfarargerš, gjaldžrot eša samningsrįšstafanir um naušasamninga įn gjaldžrotamešferšar hafi į eftir fylgt, og skal žį žvķ ašeins mįl höfša, aš sį krefjist žess, sem misgert var viš.
   1)L. 21/1991, 182. gr.
251. gr. Hver, sem hefur fé af öšrum meš žvķ aš hóta manni aš beita hann eša nįna vandamenn hans lķkamlegu ofbeldi, svipta hann eša žį frelsi, eša aš hafa upp rangan sakburš um refsiverša eša vansęmandi hįttsemi hans eša nįinna vandamanna hans, eša annan slķkan sakburš, žótt sannur sé, ef naušungin į ekki nęgilegan rétt į sér vegna mįlefnis žess, er hótunin beinist aš, eša loks meš žvķ aš hóta honum aš valda verulegum skemmdum eša eyšileggingu į eignum hans, skal sęta fangelsi allt aš 6 įrum.
252. gr. Hver, sem meš lķkamlegu ofbeldi eša hótun um aš beita žvķ žegar ķ staš tekur af manni eša neyšir śt śr manni fjįrmuni eša önnur veršmęti, kemur undan hlut, sem veriš er aš stela, eša neyšir mann til žess aš gera eitthvaš eša lįta eitthvaš ógert, sem hefur ķ för meš sér fjįrhagstjón fyrir žann mann eša ašra, skal sęta fangelsi ekki skemur en 6 mįnuši og allt aš 10 įrum. Hafi mjög mikil hętta veriš samfara rįninu, getur refsingin žó oršiš allt aš 16 įra fangelsi.
253. gr. Hafi mašur notaš sér bįgindi annars manns, einfeldni hans, fįkunnįttu eša žaš, aš hann var honum hįšur, til žess aš afla sér meš löggerningi hagsmuna eša įskilja sér žį, žannig aš bersżnilegur munur sé į hagsmunum žessum og endurgjaldi žvķ, sem fyrir žį koma eša skyldi koma, eša hagsmunir žessir skyldu veittir įn endurgjalds, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 2 įrum.
   1)L. 82/1998, 132. gr.
254. gr. Ef mašur heldur, įn žess aš verknašur hans varši viš įkvęši 244., 245. eša 247.–252. gr., ólöglega fyrir eigandanum hlut eša öšru veršmęti, sem aflaš hefur veriš į žann hįtt, er ķ žeim greinum segir, tekur žįtt ķ įvinningnum af slķku broti, ašstošar annan mann til žess aš halda slķkum įvinningi eša stušlar aš žvķ į annan hįtt, aš halda viš ólöglegum afleišingum brotsins, žį skal honum refsaš meš allt aš 4 įra fangelsi. Refsing mį žó vera [fangelsi allt aš 1 įri]1) eša sektir, ef sį, sem fyrir sök er hafšur, hafši ķ upphafi komist rįšvandlega aš veršmętum žeim, er aflaš hafši veriš meš aušgunarbroti.
Nś standa brot žau, er ķ 1. mgr. segir, ķ sambandi viš verknaš, er varšar viš 246. eša 253. gr., og skal žį refsaš meš sektum …1) eša fangelsi allt aš 2 įrum.
   1)L. 82/1998, 133. gr.
255. gr. Nś hefur mašur, sem til refsingar skal dęma fyrir eitthvert aušgunarbrota žeirra, sem hér aš framan greinir, įšur veriš dęmdur fyrir aušgunarbrot, og mį žį hękka refsinguna um allt aš helmingi af žeirri refsingu, sem hann hefši annars hlotiš. Hafi hann įšur veriš dęmdur oftar en einu sinni fyrir aušgunarbrot, žį mį refsingin vera tvöfalt žyngri, og žegar svo stendur į, getur refsing fyrir rįn oršiš ęvilangt fangelsi.
256. gr. Nś hefur eitthvert brot veriš framiš, sem varšar viš 244.–250. gr., 253. eša 254. gr., en einungis er um smįręši aš tefla, og mį žį, ef sökunautur hefur ekki įšur veriš dęmdur fyrir aušgunarbrot, fęra refsingu nišur ķ …1) sektir, eša jafnvel lįta hana falla aš öllu leyti nišur.
…2)
Nś hefur brot, sem ķ 244.–250. og 254. gr. getur, komiš nišur į nįnum vandamanni, og mį žį lįta mįlssókn falla nišur, ef vandamašurinn ęskir žess.
   1)L. 82/1998, 134. gr. 2)L. 39/2000, 8. gr.

XXVII. kafli. Żmis brot, er varša fjįrréttindi.
257. gr. Hver, sem ónżtir eša skemmir eigur annars manns eša sviptir hann žeim, skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 2 įrum. [Sömu refsingu varšar aš senda, breyta, bęta viš, žurrka śt eša eyšileggja meš öšrum hętti įn heimildar gögn eša forrit sem geymd eru į tölvutęku formi og ętluš eru til tölvuvinnslu.]2)
Hafi mikil eignaspjöll veriš gerš, eša brot er aš öšru leyti sérstaklega stórfellt, eša hafi hinn seki veriš įšur dęmdur fyrir brot į įkvęšum žessarar greinar eša 164., 165., fyrri mįlsgrein 168., fyrri mįlsgrein 176. eša 177. gr., žį mį beita fangelsi allt aš 6 įrum. [Sama er, ef eignaspjöll beinast aš loftfari.]3)
Ef verknašur, sem lżst er ķ 2. mgr. hér aš ofan, hefur veriš framinn af gįleysi, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.
Mįl śt af brotum, sem ķ 1. og 3. mgr. getur, skal žvķ ašeins höfša, aš sį krefjist žess, sem misgert var viš.
   1)L. 82/1998, 135. gr. 2)L. 74/2006, 3. gr. 3)L. 41/1973, 4. gr.
258. gr. Ef mašur kemur ķ veg fyrir žaš meš spjöllum į eignum sķnum eša undanskoti žeirra, aš lįnardrottnar hans, einn eša fleiri, geti fengiš greišslu af žeim, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri.
Um mįlshöfšun śt af brotum samkvęmt žessari grein fer eftir sömu reglum sem ķ sķšustu mįlsgrein 250. gr. getur.
   1)L. 82/1998, 136. gr.
259. gr. [Hver, sem heimildarlaust notar bifreiš annars manns, flugfar, skip eša önnur vélknśin farartęki, skal sęta …1) fangelsi allt aš 4 įrum eša sektum, ef brot er smįvęgilegt eša sérstakar mįlsbętur eru.
Ef mašur notar ella hlut annars manns heimildarlaust og veldur honum meš žvķ tjóni eša verulegum óžęgindum, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 2 įrum.
Hver, sem aftrar öšrum manni aš neyta réttar sķns til umrįša yfir hlut, sem hann hefur ķ vörslum sķnum, eša til žess aš halda honum, skal sęta sektum …1) eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.
Mįl śt af brotum, sem ķ 2. og 3. mgr. getur, skal žvķ ašeins höfša, aš sį krefjist žess, sem misgert var viš.]2)
   1)L. 82/1998, 137. gr. 2)L. 20/1956, 1. gr.
260. gr. Hver, sem gerist sekur um gertęki, skal sęta sektum. Śt af broti žessu skal ekki höfša opinbera mįlssókn.
261. gr. Hafi mašur drżgt athafnir sams konar žeim, sem ķ 248.–250. gr. getur, įn žess aš aušgunartilgangur žyki sannašur, žį varšar žaš sektum …1) eša fangelsi allt aš 1 įri.
   1)L. 82/1998, 138. gr.
262. gr. [Hver sem af įsetningi eša stórfelldu gįleysi gerist sekur um meiri hįttar brot gegn 1., 2. eša 5. mgr. [109. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) sbr. og 2. mgr. 22. gr. laga um tekjustofna sveitarfélaga, 1., 2. eša 7. mgr. 30. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda, sbr. og 11. gr. laga um tryggingagjald, og gegn 1. eša 6. mgr. 40. gr. laga um viršisaukaskatt skal sęta …2) fangelsi allt aš 6 įrum. Heimilt er aš dęma fésekt aš auki samkvęmt žeim įkvęšum skattalaga er fyrr greinir.
Sömu refsingu skal sį sęta sem af įsetningi eša stórfelldu gįleysi gerist sekur um meiri hįttar brot gegn 3. mgr. 30. gr. laga um stašgreišslu opinberra gjalda, 2. mgr. 40. gr. laga um viršisaukaskatt, 37. og 38. gr., sbr. 36. gr., laga um bókhald eša 83.–85. gr., sbr. 82. gr., laga um įrsreikninga, žar į mešal til žess aš leyna aušgunarbroti sķnu eša annarra.
Verknašur telst meiri hįttar brot skv. 1. og 2. mgr. žessarar greinar ef brotiš lżtur aš verulegum fjįrhęšum, ef verknašur er framinn meš sérstaklega vķtaveršum hętti eša viš ašstęšur sem auka mjög saknęmi brotsins, svo og ef mašur, sem til refsingar skal dęma fyrir eitthvert žeirra brota sem getur ķ 1. eša 2. mgr., hefur įšur veriš dęmdur sekur fyrir sams konar brot eša eitthvert annaš brot sem undir žau įkvęši fellur.]3)
   1)L. 129/2004, 33. gr. 2)L. 82/1998, 139. gr. 3)L. 39/1995, 1. gr.
263. gr. Ef mašur kaupir eša tekur viš hlutum, sem fengnir hafa veriš meš aušgunarglęp, og hann hefur viš móttökuna eša kaupin sżnt af sér stórfellt gįleysi, žį varšar žaš sektum eša [fangelsi allt aš 3 mįnušum].1) Ef brot er ķtrekaš, eša hafi sökunautur įšur gerst sekur um aušgunarbrot, žį mį beita fangelsi allt aš 6 mįnušum.
   1)L. 82/1998, 140. gr.
264. gr. [Hver sem tekur viš, nżtir eša aflar sér eša öšrum įvinnings af broti į lögum žessum eša af refsiveršu broti į öšrum lögum, eša mešal annars umbreytir slķkum įvinningi, flytur hann, sendir, geymir, ašstošar viš afhendingu hans, leynir honum eša upplżsingum um uppruna hans, ešli, stašsetningu eša rįšstöfun įvinnings skal sęta fangelsi allt aš 6 įrum.
Sį sem framiš hefur frumbrot og fremur jafnframt brot skv. 1. mgr. skal sęta sömu refsingu og žar greinir. Įkvęši 77. gr. gildir žį eftir žvķ sem viš į.
Refsing getur oršiš fangelsi allt aš 12 įrum ef um ręšir įvinning af broti skv. 173. gr. a.
Sé brot skv. 1. mgr. framiš af gįleysi varšar žaš sektum eša fangelsi allt aš 6 mįnušum.]1)
   1)L. 149/2009, 7. gr.
[264. gr. a. Hver sem gefur, lofar eša bżšur manni, sem stjórnar fyrirtęki ķ atvinnurekstri, [žar į mešal fyrirtęki aš hluta eša ķ heild ķ opinberri eigu],1) eša innir af hendi störf į vegum žess, gjöf eša annan įvinning, sem hann į ekki tilkall til, ķ žįgu hans eša annarra, til aš fį hann til aš gera eitthvaš eša lįta eitthvaš ógert ķ bįga viš starfsskyldur hans skal sęta fangelsi allt aš [3 įrum],1) eša sektum, ef mįlsbętur eru.
Ef mašur, sem stjórnar fyrirtęki ķ atvinnurekstri, [žar į mešal fyrirtęki aš hluta eša ķ heild ķ opinberri eigu],1) eša innir af hendi störf į vegum žess, heimtar, tekur viš eša lętur lofa sér eša öšrum gjöfum eša öšrum įvinningi, sem hann į ekki tilkall til, og gerir meš žvķ eitthvaš eša lętur eitthvaš ógert ķ bįga viš starfsskyldur sķnar, skal sęta fangelsi allt aš [3 įrum],1) eša sektum, ef mįlsbętur eru.]2)
   1)L. 5/2013, 6. gr. 2)L. 125/2003, 4. gr.

XXVIII. kafli. Įkvęši um bętur, brottfall erfšaréttar o.fl.
265. gr. …1)
   1)L. 8/1962, 62. gr.
266. gr. Hafi fangi, sem ekki er aš taka śt refsingu, eša fangi, sem afplįnar dagsektir eša mešlagsgreišslur, gerst sekur um agabrot, mį įkveša honum sömu višurlög og męlt er ķ 47. gr. um varšhaldsfanga, eftir žvķ, sem nįnar skal įkvešiš [meš reglugerš].1) Žó mega žau višurlög ekki hafa ķ för meš sér lenging fangelsisvistarinnar.
Beita mį įkvęšum 48. gr. um slķka fanga eftir žvķ, sem viš į.
   1)L. 100/1951, 4. gr. Rg. 179/1992, sbr. 259/1995.
267. gr. …1)
   1)L. 82/1998, 142. gr.

XXIX. kafli. …1)
   1)L. 82/1998, 143. gr.